Fenoliai - organinių junginių klasė; junginiai (aromatinių angliavandenilių dariniai), kurių molekulėse funkcinė hidroksigrupė yra tiesiogiai sujungta su benzeno žiedu. Benzenolis (fenolis) yra specifinio kvapo, bespalvė, kristalinė, nuodinga medžiaga. Junginiai, kurių molekulėse hidroksigrupė (-OH) neturi tiesioginio ryšio su benzeno žiedu, nėra priskiriami fenoliams (jie vadinami aromatiniais alkoholiais). Fenoliai būna vienhidroksiliai arba polihidroksiliai. Fenolis yra aminorūgšties tirozino sudėtyje, fenoliai naudojami pramonėje, medicinoje, vaistų gamyboje ir kt. (Žr. plč. Fenolis.)

Fenolis - organinis junginys; cheminė formulė C6H5OH; hidroksibenzenas; benzenolis; pats paprasčiausias ir pirmasis fenolių klasės narys. (Žr. plč. Fenolis.)

Ferihemoglobinas - ↑ methemoglobinas.

Feritinas - didelės molekulinės masės vandenyje tirpus baltymas (oligomeras), susidedantis iš 24 subvienetų, jame yra pagrindinės žmogaus ir gyvūnų geležies atsargos. (Term. žr. plč. Feritinas.)

Fermentai (lot. fermentum - raugas) - (enzimas, biokatalizatorius ) baltyminės medžiagos, esančios visose gyvose ląstelėse; katalizuoja biocheminius procesus, reguliuoja medžiagų apykaitos reakcijas, daug kartų organizme paspartina vykstančias chemines reakcijas. Taigi fermentai yra baltymai, greitinantys chemines reakcijas, todėl jų pagalba šios reakcijos vyksta dideliais greičiais. Nesant organizme fermentų reakcijos nevyktų, o jei ir vyktų tai labai lėtai, organizmai be fermentų neegzistuotų. Nustatyta daugiau kaip 4000 fermentų (jų nuolat atrandama vis naujų), kai kurie jų gali būti naudojami kaip vaistiniai preparatai, kaip reagentai ar biocheminiai rodikliai diagnozei nustatyti. Fermentai būdami biologiniais katalizatoriais turi jiems būdingų savybių, reakcijos metu jie nei sunaudojami, nei pagaminami, tik didina reakcijos greitį, bet nekeičia jos pusiausvyros ir negamina šalutinių reakcijos produktų. Kiekvienas organas turi jam būdingus fermentus. (Žr. term. plč. Fermentai. )

Fermentemija - fermentų aktyvumo padidėjimas kraujyje aukščiau normalios būsenos ribų. Dažnai būna susijęs su patologiniais procesais.

Fermentopatija - bendrinis ligų arba patologijų pavadinimas, kurios atsiranda dėl fermentų trūkumo ar jų aktyvumo sutrikimų. Yra skiriama alimentinė fermentopatija, kurią skatina lėtiniai mitybos sutrikimai, dažniausiai baltymų badas. Gali būti paveldimoji fermentopatija, kurią sukelia fermento ar kelių fermentų trūkumas arba jų nepakankamumas. (Žr. plč. Fermentopatija.)

Feromagnetikai - medžiaga, kuriai magnetiniuose domenuose būdinga lygiagrečioji molekulių ar jonų magnetinių momentų orientacija. (Term. žr. plč. Feromagnetikai.)

Fibrilės (plaušelis, skaidulėlė) - įvairaus ilgio ir formos pluoštai, sudaryti iš smulkesnių darinių - skaidulėlių, siūlelių, filamentų ar labai ilgų molekulių. Nervinių, raumeninių ar kitų ląstelių skaidulos. Gali būti tarplastelinės, pvz., amiloido fibrilės.

Fibrilinis baltymas - baltymas, kurio polipeptidinės grandines sudaro plaušelius.