Fizikinis dydis – 1.fizikinio objekto savybės charakteristika. 2. Fizikiniai dydžiai – kiekybinės objektų savybių bei reiškinių požymių charakteristikos. Vykstant reiškiniams keičiasi juose dalyvaujančių objektų savybės, reiškinių požymiai, todėl atitinkamai kinta juos žymintys fizikiniai dydžiai. Reiškinių dėsningumus atskleidžia matematinės formulės – funkcijos. Jos pasako, kaip vienų dydžių (funkcijų) kitimas priklauso nuo kitų dydžių (argumentų) kitimo. Dažnai reiškiniams būdingi dėsningumai parodomi nubraižant tų funkcijų grafikus.
Nagrinėjamas reiškinys ir jame dalyvaujantys objektai yra apibūdinami keletu fizikinių dydžių. Vykstant reiškiniui vieni jų kinta, kiti išlieka pastovūs. Laisvai kintantys dydžiai matematikoje vadinami argumentais, o tie, kurių kitimas priklauso nuo argumentų kitimo – funkcijomis. Nekintantys dydžiai vadinami konstantomis.
Dažnai naudojamas dydis, kuris pasako, kaip sparčiai kinta nagrinėjamas dydis keičiantis argumentui. Matematikoje toks dydis vadinamas nagrinėjamo dydžio pirmąja išvestine argumento atžvilgiu.
Jeigu naujasis dydis taip pat kinta (yra nauja funkcija), gali būti įvedamas dar vienas dydis, apibūdinantis naujojo kitimą. Matematikoje jis vadinamas naujojo dydžio pirmąja išvestine arba pirmojo dydžio antrąja išvestine.
Visi fizikiniai dydžiai skirstomi į dvi rūšis: skaliarus ir vektorius. Tūris, masė, temperatūra, laikas, energija ir t.t. yra skaliariniai dydžiai. Skaliariniais vadiname dydžius, kurie nusakomi skaitine verte (skaičiumi) ir matavimo vienetais, t.y. dydžiai, nusakomi skaičiumi, kuris, matuojant tų dydžių vertę, gali būti parodytas tam tikroje skalėje (tūrio, masės, temperatūros ir t.t.). Vektoriai – dydžiai, turintys kryptį, t.y. jie nusakomi ne tik skaičiumi, bet ir krypties simboliu, pvz., nepakanka pasakyti, kad automobilis nuvažiavo 15 km atstumą, bet dar reikia patikslinti ir jo judėjimo kryptį. Būdingi vektoriniai dydžiai yra kūno poslinkis ir greitis, pagreitis ir jėga, elektrinio lauko stipris ir magnetinė indukcija. Visi šie dydžiai vaizduojami vektoriais, t.y. orientuotomis atkarpomis, rodančiomis kryptį. Kurio nors dydžio vektoriaus ilgis (modulis) rodo jo didumą, išreikštą tam tikrais vienetais.
Vektorinio dydžio skaitinė vertė su matavimo vienetu vadinama vektoriaus moduliu. Vektoriaus modulio reikšmės negali būti neigiamos. Su skaliariniais dydžiais atliekami įprasti matematiniai veiksmai. Veiksmai atliekami ne tik su skaičiais, bet ir su matavimo vienetais. Su vektoriais pirmiausia atliekame geometrinius veiksmus. Kiekvienas vektorinis dydis vaizduojamas kryptine atkarpa (rodykle). Jos ilgis atitinka vektoriaus modulį pasirinktu masteliu.