Dializatas - preparatas, gautas dialize.

Dializatorius - įrenginys mažamolekuliams junginiams pašalinti iš koloidinio arba polimero tirpalo dializės būdu.

Dializė - chem., mažamolekulinių junginių pašalinimas iš koloidinio arba polimero tirpalo difuzija per puslaidę membraną. T. y. santykinai didelių koloidinių dalelių atskyrimas nuo mažesnių, tokių kaip jonai ar mažos molekulės, naudojant puslaidę membraną. Puslaidė membrana praleidžia vandens ir kitas nedideles molekules bei jonus, bet sulaiko koloidus. Maišelį iš puslaidės membranos (celofano arba pergamento) su koloidinio aukso bei geležies ir chloro jonų tirpalais įmerkus į vandenį, vandens molekulės, Fe+ ir Cl- jonai difunduoja ir prasiskverbia pro membraną. Koloidas lieka maišelio viduje. Dializė taikoma atskiriant baltymus nuo elektrolitų. Medicinoje - tai pakaitinė inkstų terapija, kuri taikoma, kai savi inkstai nebe sugeba apvalyti organizmo nuo medžiagų apykaitos produktų, pašalinti vandens perteklio, palaikyti normalios organizmo šarmų ir rūgščių, elektrolitų pusiausvyros. T. y. tinkamai nebefunkcionuojant žmogaus inkstams (dėl ūminio ar lėtinio inkstų nepakankamumo) dirbtinis kraujo valymo būdas. Šis, kaip pakaitinis inkstų terapijos metodas, naudojamas tais atvejais, kai yra negalima inksto transplantacija. Yra dvi dializės rūšys: hemodializė ir peritoninė dializė. (T. p. žr. med. term. Dializė.)

Diamagnetikai - medžiagos atomo arba molekulės magnetinis momentas, nesant išorinio magnetinio lauko lygus nuliui. (Term. žr. plč. Diamagnetikai.)

Diamagnetizmas - bet kurios medžiagos savybė išoriniame magnetiniame lauke įmagnetėti prieš lauko kryptį.

Diarėja (gr. diarrheo - prateku) - ↑ Viduriavimas.; padažnėjęs tuštinimasis skystomis išmatomis. Diarėją gali sukelti vaistai, mikrobai, apsinuodijimas (pvz., maistu), parazitai, ligos ir kt.

Diastereomerai - erdviniai izomerai, kurie nėra vienas kito veidrodinis atspindys, o fizikinės savybės skiriasi.

Dielektrikas - chem., medžiaga, kurios atomai, jonai ar molekulės poliarizuojasi veikiant elektriniam laukui, bet susidarę dipoliai  yra orientuoti netvarkingai.

Dietologija (gr. diaita - gyvensena + logos - mokslas) - med. šaka, tirianti racionalią ligonių mitybą. Jos svarbiausias uždavinys - dietos sudarymas ir jos trukmės nustatymas, atsižvelgiant į ligos priežastis, jos ypatumus, gydymą specifinėmis priemonėmis (antibiotikais, hormonais, radioaktyviosiomis medžiagomis); mitybos racionų nustatymas pagal ligonio judėjimą, atliekamą darbą, alergenų, esančių maiste, išaiškinimas.

Diferenciacija - vienodos visumos skaidymas(-is), skirstymas(-sis) į daugeriopas, skirtingas formas, pakopas, dalis.