Diferencijuoti - 1. Skaidyti, skirstyti į dalis; ką nors sudėtingą skirstyti į paprastesnius elementus. 2. Rasti, apskaičiuoti diferencialą ar išvestinę.

Diferencinis - pagrįstas skirtumu, susijęs su skirtumais; skirtuminis; skirtingas.

Difuzija - 1. sklidimas, plitimas, sklaidymasis, skverbimasis; 2. chem. savaiminis medžiagos sklidimas dėl atomų, molekulių ar kitų dalelių judėjimo toje pačioje medžiagoje arba susiliečiančiose medžiagose. (Term. žr. plč. Difuzija.)

Difuzinis toksinis gūžys - ↑ Bazedovo liga.

Dihidrochinonas - ↑ Hidrochinonas.

Dikumarolis - dar vadinamas dikumarinu, 4-hidroksi kumarino darinys, netiesioginio poveikio antikoaguliantas. Jo veikimas pasižymi vitamino K fermento epoksido reduktazės inhibicija, kuris atstato vitaminą K iš epoksido į dihidrochinoną. Turi kumuliacinį poveikį ir gali sukelti kraujavimą. Dikumarolis buvo vartojamas trombozių profilaktikoje, bet eigoje buvo išstumtas neodikumarinu, varfarinu ir kitais mažiau toksiškais preparatais. Jei lyginti vitamino K ir dikumarino poveikį, tai jie visiški antagonistai - vitaminas K didinas kraujo krešumą, o dikumarinas jį mažina ir tai nėra visada blogai, nes tai kai kada būtina sergant kai kuriomis ligomis.

Dinaminė klampa - chem., 1) dydis, skaitine verte lygus dviejų sluoksnių trinties jėgai, kai tų sluoksnių plotai ir judėjimo greičio gradientai lygūs 1; 2) klampa.

Dirgiklis - veiksnys, sukeliantis organizmo kokią nors reakciją, dirglumą. Bet kuris materialus veiksnys (išorinis ar vidinis, suvokiamas ar nesuvokiamas), pasiekęs tam tikrą laipsnį ir greitį, sukelia (sužadina) organizmo (organo, audinio) veiklos ir būklės pakitimus.

Dirginimas - faktorių arba veiksnių (dažniausiai išorinių) poveikis, kuris sukelia (sužadina) ląstelės arba audinio būklės pokyčius ir keičia funkciją. Organizmo organai ir ląstelės reaguoja į įvairius išorės ir vidaus dirgiklius biologinėmis reakcijomis. Silpniausias dirginimas, kuris sukelia minimalų atsaką, vadinamas slenkstiniu. Priešslenkstinis dirginimas atsako nesukelia, bet pakartotas kelis kartus gali jį sukelti. Todėl reakciją sukelia tik atitinkamo stiprumo ir veikiantis tam tikrą laiką dirginimas. Dirginimo metu, pvz., ląstelėje, gali pasikeisti jos struktūra, augimas ir dalijimasis, gali susidaryti naujų cheminių junginių, pasikeisti funkcijų būklė arba ramybės potencialas, gali pasikeisti joje esančių junginių (pvz., kalio, kalcio ir kt.) sudėtis ir pan.

Dirglumas - viso organizmo, jo organų, audinių ar ląstelių reagavimas į aplinkos poveikį (t. y. dirgiklius) fiziologinės būklės pokyčiu. Minimalus dirgiklio intensyvumas, galintis sukelti tą pokytį, vadinamas dirglumo slenksčiu. Dirglumas - svarbiausia gyvų sistemų savybė, skirianti jas nuo negyvų. Net patiems paprasčiausiems  (pvz., vienaląsčiams) organizmams yra būdingas dirglumas.