Delinkventas - (psich.) žmogus, kurio elgesys yra labai nenormalus (neatitinka normoms) ir traktuojamas kaip baustina veikla, nusikaltimas.

Demencija (lot. dementia beprotybė) - įgyta silpnaprotystė arba mąstymo pajėgumo susilpnėjimas, atsirandanti dėl aukštųjų psichinių funkcijų nepakankamo išsivystymo arba visiško išnykimo. Skiriama pirminė ir antrinė ∆. Pirminė ∆ - nepakankamas intelekto išsivystymas dėl paveldimos ligos, įgimtų kenksmingų veiksnių ar kūdikio vystymosi ankstyvuoju periodu trūkumų. Antrinė ∆ atsiranda dėl psichinių funkcijų atrofijos; tos funkcijos atrofuojasi, jeigu nėra lavinamos, stokoja emocinio pastiprinimo arba yra nuolat veikiamos kenksmingų veiksnių (socialinio, amžiaus, vaistų, ligos). Pagal kenksmingų ir degeneracinių veiksnių pobūdį skiriama senatvinė (senilinė), alkoholinė, epilepsinė, potrauminė ir kitų rūšių ∆. Požymiai: kalbos ir atminties sutrikimai, nebegebėjimas sutelkti dėmesio, orientacijos praradimas (laikinas ir ilgalaikis). (Tp. žr. Demencija.)

Deoksi- - (dezoksi-) dėmuo, reiškiantis HO- grupės pakeitimą vandeniliu.

5'-deoksiadenozilkobalaminas - (5'-adenozil-B12; adenozilkobalaminas - Ado-B12) kofermentinė vitamino B12 forma, dalyvaujanti izomerizacijos reakcijose. 5'-deoksiadenozilkobalaminas yra svarbus vidumolekuliniams persitvarkymams ir ribonukleotidų redukcijai; jis yra metilmalonil-KoA mutazės kofaktorius (pvz., nelyginio anglies atomų skaičiaus riebalų rūgščių oksidacija).  (Žr. plč. Vitamino B12 kofermentai.)

Depersonalizacija (lot. de - neigimo priešdėlis+persona - asmenybė) - 1. Savimonės pakitimas - žmogus jaučiasi netekęs savojo Aš, skausmingai išgyvena emocinių santykių su artimaisiais atšalimą, domėjimosi darbu praradimą. Depersonalizaciją dažniausiai patiria psichinėmis ligomis sergantys, ribinių būsenų apimti žmonės. Lengvos formos ∆ pasitaiko ir sveikiems žmonėms (padidėjus emocinei įtampai, sergant somatinėmis ligomis ir kt.). ∆ dažnai rodo nesąmoninga žmogaus siekimą išsivaduoti iš grėsmingos situacijos. 2. Objektyvus galimybių adekvačiai reprezentuoti save tarp kitų žmonių, sugebėjimo būti asmenybe (Personalizacija) praradimas. (Tp. žr. Depersonalizacija.)

Depresija (lot. depressio - prislėgtumas) - liguistas emocijų sutrikimas, prislėgtos psichikos būsena, kuriai būdinga prasta nuotaika, mąstymo ir judesių slopinimas (sulėtėjimas). Esant depresinėje būsenoje nebedomina kažkada mėgiami užsiėmimai ar veikla, fizinis aktyvumas greit gali tapti pastoviu nuovargiu ir silpnumu, nerimas, blogos mintys ir savęs nuvertinimas, polinkis save žaloti ar net mintys apie savižudybę ir t.t. Bet reikia paminėti ir tai, kad dažnai žmonės linkę pervertinti savo savijautą ir tiesiog blogą nuotaiką dėl laikinos nesėkmės, artimo praradimo, metų laikų pokyčio, poilsio stokos ir pan., ima tai laikyti vos ne sunkia depresijos forma. Dažnai pašalinus neigiamus veiksnius (pakeitus darbą, susitaikius su praradimais, pasibaigus tam tikram metų laikui, pilnavertiškai pailsėjus ir t.t.) viskas grįžta į savo vėžes. Diagnozavus depresiją, vienas iš gydymo metodų yra antidepresantų vartojimas ir psichoterapija. (Term. žr. plč. Depresija.)

Dermatitas (lot. dermatitis<gr. derma – oda) - odos uždegimas. (Žr. term. plč. Dermatitas.)

Dermatologija (gr. derma, kilm, dermatos - oda + logos - mokslas) - medicinos šaka, nagrinėjanti odą ir odos ligas. Bendroji ∆ tiria sveikos ir nesveikos odos sandarą, funkcijas, bendruosius odos ligų raidos dėsnius, gydymo ir profilaktikos principus. Specialioji ∆ nagrinėja atskiras ligas, ligų grupes, sindromus, jų priežastis, vystymosi mechanizmus, ligų simptomus, diagnostikos metodus, gydymą ir profilaktiką. Lytiniu keliu plintančias ligas nagrinėja ∆ šaka - dermatovenerologija. Kaip savarankiška medicinos šaka dermatologija pradėjo vystytis XVIII a. pab. - XIX a. pr.

Dermatozė (lot. dermatosis<gr. derma, kil. dermatos - oda) - ↑ Odos ligos.

Desorbcija - chem.: sorbuotos medžiagos at(si)skyrimas.