Citratas - chem.: citrinų rūgšties druska arba esteris.

Cukrinis diabetas - (lot. diabetes mellitus) pasaulyje labai paplitusi, sunki, endokrininė liga, kartais dar vadinama cukraligė. Ligos atsiradimo faktorių yra daug, ligą sukelią ne vienas kuris nors, bet įvairūs jų deriniai. Atsiradimo rizikos faktoriai: paveldėjimas, nutukimas, nesubalansuota ir netinkama mityba, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, psichinės traumos, virusinės ligos, ilgalaikis kai kurių vaistų vartojimas. Liga prasideda organizme sutrikus kasos hormono insulino sekrecijai, ląstelės nebegali įsisavinti gliukozės, sutrinka angliavandenių ir kitų medžiagų apykaita. Nesigydant atsiranda daugybiniai medžiagų apykaitos sutrikimai, dėl ko sutrinka įvairios organų sistemos, gali ištikti diabetinė koma ir mirtis. (Plč.žr.Cukrinis diabetas.)

De- (dez-) - priešdėlis, reiškiantis atskyrimą, pašalinimą, panaikinimą; judėjimą žemyn, smukimą.

Debilas - žmogus, kuriam būdingas nedidelis protinio atsilikimo laipsnis - ↑ Debilumas.

Debilumas (lot. debititas < debilis - silpnas, bejėgis) - lengviausia įgimta silpnaprotystė, protinis atsilikimas - oligofrenija. Jie sugeba mokytis specialiose pagalbinėse mokyklose, gali įgyti nesudėtingų darbo įgūdžių. (Term. žr. plč. Debilumas.)

Defektas - trūkumas, yda; tam tikras pažeidimas.

Deficitas - 1. Ko nors trūkumas, stoka. 2. Nuostolis; padėtis, kai išlaidos viršija pajamas.

Deformacija - ⇡ Deformavimas.

Deformavimas - (deformacija) kūno formos arba matmenų keitimas išorinėmis jėgomis. Ji skirstoma į rūšis: tempimo, gniuždymo, lenkimo, šlyties ir sukimo. Kai nustojus veikti, t.y. pašalinus priežastį, deformuotas kūnas atgauna pradinę formą, sukelta deformacija vadinama tampriąja (arba grįžtamąja), jeigu lieka deformuotas - plastine (arba liekamąja). Nedeformuoto kūno dalelės svyruoja apie padėtis, kuriose jų sąveikos jėgų atstojamoji lygi nuliui. Deformacijos metu vidutiniai atstumai tarp dalelių šiek tiek pakinta. Suartintos dalelės pradeda stumti viena kitą, atitolusios - traukti. Išnykus išoriniam veikimui, tarpusavio sąveikos dėka dalelės sugrįžta į buvusias savo padėtis. Didėjant deformacijai dalelės atitrūksta viena nuo kitos ir peršoka į naujas pusiausvyros padėtis - sukeliama plastinė deformacija.

Degeneracija (lot. degenero – išsigimstu) - išsigimimas, suprastėjimas. Biolog., organizmo ar jo dalių, funkcijų prastėjimas ar nykimas, išsigimimas. Biologinių organizmo savybių pablogėjimas, prisitaikomumo, vaisingumo, atsparumo ligoms sumažėjimas, susijęs su nepalankių aplinkos sąlygų veikimu, ilgalaike savidulka ir pan.. Taipogi, degeneracija pastebima esant pakitimams, atsirandantiems, sutrikus medžiagų apykaitai (distrofija). (Term. žr. plč. Degeneracija.).