Uratai - šlapimo rūgšties druskos. (Term. žr. plč. Uratai.)

Urokano rūgštis - nepakeičiamosios aminorūgšties histidino deamininimo metu susidariusi rūgštis, reakciją katalizuoja fermentas histidazė, kuri aptinkama kepenyse, odoje ir kt. Tolimesnėse reakcijose, jau dalyvaujant kitiems fermentams, ji paverčiama aminorūgštimi glutamatu.

Valinas, IUPAC pav. - 2-amino-3-metilbutano rūgštis; nepakeičiamoji aminorūgštis; cheminė formulė - (CH3)2CHCH(NH2)COOH; sutrumpintas žymėjimas -Val, V. Aminorūgštis priklauso šakotą grandinę turinčioms aminorūgštims (BCAA - leucinas, valinas ir izoleucinas). (Plč.ž. Aminorūgščių klasifikacija., t.p.ž. Nepakeičiamosios aminorūgštys.).

Vanadis - cheminis VB grupės elementas; simbolis - V; pereinamasis metalas. Vanadis gali sudaryti įvairius junginius, pvz., oksidus, halogenidus, oksohalogenidus, įvairias druskas, anijoninius kompleksus. Vanadis priskiriamas mineralinėms medžiagoms, kurios aptinkamos žmogaus organizme. (Term. žr. plč. Vanadis.)

Vandenilio peroksidas - divandenilio dioksidas, cheminė formulė - H2O2 ; stiprus oksidatorius, bespalvis, bekvapis. Junginys yra labai panašus į vandenį skystis; molekulė turi peroksido grupę, t. y. tarpusavyje viengubuoju ryšiu susijungusius deguonies atomus. (Term. žr. plč. Vandenilio peroksidas.)

Vandeninė emulsija (emulsija A-V) - chem., emulsija, kurios angliavandenilinė fazė emulguota vandenyje.

Vanduo - divandenilio oksidas; cheminė formulė H2O; bespalvis, bekvapis skystis, jo tankis 1 g/cm3, kai temperatūra 4 °C, virimo temperatūra 100 °C, užšalimo (kristalizacijos) 0 °C. Vanduo yra daugumos medžiagų - kietųjų, skystųjų ir dujinių - tirpiklis. Tai lemia su molekulių sandara susijusios vandens savybės. Tirpdamos vandenyje medžiagos hidratuojasi - prisijungia vandens molekulių. Vandens molekulė yra, galima sakyti, pati svarbiausia iš visų biocheminių molekulių. Vanduo yra labiausiai paplitęs Žemėje junginys, sudaro 71 % jos paviršiaus; vanduo sudaro apie 70 % žmogaus ląstelių ir iki 95 % augalinių. Vandens pagrindu sudaryti biologiniai skysčiai, pvz., kraujas, limfa, skrandžio sultys, seilės, šlapimas ir kt., taip pat vanduo yra terpė, kur vyksta visi gyvybiškai svarbūs cheminiai procesai. (Tp.žr. Vanduo)

Varfarinas - (orfarinas) vaistinis preparatas, netiesioginio veikimo antikoaguliantas. Varfarinas ir kiti panašūs vaistai vadinami vitamino K antagonistais, vartojami kraujo skystinimui. Pagrindinė jo paskirtis yra sumažinti kraujo krešumą esant trombozės rizikai ir išvengti trombo išplitimo jam atsiradus. Varfarinas, panašiai kaip ir dikumarolis, slopina vitamino K fermento reduktazę, skatindamas kraujo krešėjimo slopinimą. Antikoaguliacinis poveikis stebimas 3-5 dienas nuo vartojimo pradžios ir nustoja veikti po 3-5 dienų po paskutinės dozės suvartojimo. Varfarinas slopina sintezę nuo vitamino K priklausomų biologiškai aktyvių kraujo krešėjimo faktoriaus formų.

   Varis - cheminis IB grupės elementas; simbolis - Cu; atominė masė - 63,55; pereinamasis metalas. Rausvas, minkštas, kalus, už geležį sunkesnis metalas, ore pasidengęs tamsiai raudonos spalvos vienvalenčio vario oksidu. Tankis 8,9 g/cm³, lydymosi temperatūra 1083 °C. Žmogaus organizme yra apie 110 mg vario: apie 10 mg - kepenyse, apie 9 mg - smegenyse, 6 mg - kraujyje, griaučiuose ir kaulų čiulpuose - 46 mg, griaučių raumenyse - 26 mg. Didžiausia dalis vario organizme yra susijungusi su baltymais. Varis, dėl gebėjimo egzistuoti vienvalente ir dvivalente formomis, dalyvauja oksidacijos-redukcijos reakcijose. (Term. žr. plč. Varis.)

Vektorinis - susijęs su vektoriumi. (↑Vektorius, ↑Fizikinis dydis).