Tokoferolis - chromano darinys, turintis izoprenoidinę šoninę grandinę.  Daugelis tokoferolių, bei jiems atitinkantys tokotrienoliai, yra biologiškai aktyvūs ir bendrai vadinami vitaminu E. Prie tokoferolių struktūrinės formulės žiedo prisijungusi hidroksilo grupė, kuri lengvai atiduoda vandenilio atomą reakcijose su laisvaisiais radikalais, taip juos atkuria ir apsaugo kitas organines medžiagas nuo oksidacijos. Tokoferolių biologiniam aktyvumui turi reikšmės metilinių grupių prisijungimo vietos (visai nėra, dvi arba trys). Atitinkamai pagal kiekį ir metilinių grupių prisijungimo vieta išskiriami α-tokoferolis, β-tokoferolis, γ-okoferolis ir δ-tokoferolis. Natūrali (gamtinė) ir labiausiai biologiškai aktyvi iš visų tokoferolių forma yra (RRR)-α-tokoferolis. (Žr. plč. Vitaminas E. )  

Tokotrienoliai - panašią cheminę struktūra turinčių junginių grupei priklausanti medžiaga, kurie vadinami vitaminu E.  Natūralus vitaminas E apima keturis izomerus tokoferolio ir keturis izomerus tokotrienolio - alfa (α), beta (β), gama (γ) ir delta (δ). Skirtumas tarp tokoferolio ir tokotrienolio yra nesočiosiose šoninėse grandinėse, su trimis dvigubomis jungtimis, galinėje dalyje (uodegoje) esantis farnezil pirofosfato izoprenoidas. Tokotrienoliai ne tik struktūriškai skiriasi nuo tokoferolių, bet ir turi biologiškai svarbių funkcijų, kurių dažnai nėra pas tokoferolio izomerų. Tokotrienoliai randami tik augaliniuose maisto šaltiniuose, pagrinde grūdiniuose, tokiuose kaip ryžiai, miežiai, rugiai, kviečių gemalai. Tokoferolių yra daugelyje augalinių aliejų, o tokotrienolių aptinkama tik kai kuriuose (palmių ir ryžių sėlenų aliejuose). α-tokotrienolių nauda tyrimais patvirtinama kaip efektyvus antioksidantas apsaugant nuo laisvųjų radikalų žalingo poveikio; padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje; naudojama kosmetikoje kaip odą apsauganti ir atstatanti priemonė; padeda vėžinių susirgimų gydymui ir mažinant vėžinių ląstelių susidarymą; reikalingas apsaugant nervines ląsteles. (Žr. plč. Vitaminas E.)

Toksemija (gr. toxicon - nuodai + haima-kraujas), apsinuodijimas kraujo nešiojamomis medžiagomis, kurios patenka iš aplinkos (pvz., per kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą) arba susidaro pačiame organizme. Dažniausiai būna sergant infekcinėmis ligomis (pvz., difteritu, salmonelioze), kurių sukėlėjai gamina egzotoksinus, arba, sukėlėjams yrant, išsiskiria endotoksinų. Toksemija gali atsirasti ir tada, kai, sutrikus medžiagų apykaitai, organizme susidaro nuodingų medžiagų ar audinių irimo produktų (pvz., sergant cukriniu diabetu, inkstų ligomis, spinduline liga). Nuodingąsias medžiagas kraujas nuneša į širdį, kepenis, inkstus ir kt. organus, sutrikdo jų veiklą. Ypač jautrios toksinams galvos smegenų žievės ląstelės. Dėl toksemijos galima pradėti karščiuoti, būna silpna, svaigsta galva, ligonis dažnai vemia, gali būti traukulių, ištikti paralyžius. Toksemijos simptomai būna ryškesni, kai į organizmą patenka daugiau nuodingų medžiagų ir kai yra sumažėjęs organizmo atsparumas. Toksemija, kartais atsirandanti ir nėštumo metu, gali sukelti rimtų ir kūdikio, ir motinos sveikatos komplikacijų.

Toksikodermija - bendrinis odos išbėrimų pavadinimas, kurių kilmė yra toksinio arba toksinio-alerginio pobūdžio. Išbėrimai odoje ir/arba gleivinėse atsiranda dažniausiai nuo vaistinių preparatų (nuo nuodų) juos suvalgant, parenteraliai ar įkvepiant. Daugumos toksikodermijos atvejų pasireiškia alergija, odos išbėrimais. (Term. žr. plč. Toksikodermija.)

Toksikologija (gr. toxikon - nuodai + logos - mokslas) - medicinos šaka, mokslas, tirianti nuodus, jų ypatybes, nuodų ir gyvų organizmų tarpusavio sąveiką. Yra daug toksikologijos šakų: bendroji, klinikinė, pramonės, maisto, ekologinė, karinė, teismo toksikologija. Klinikinė toksikologija tiria apsinuodijimų etiologiją, patogenezę, kliniką, gydymą ir profilaktiką. Nuodais ir apsinuodijimais domimasi jau nuo seniausių laikų. Juos tyrė senovės Egipto, Indijos, Romos gydytojai. Nuo XIX a. prasidėjo mokslinis nuodų ir jų poveikio gyviems organizmams tyrimas.

Toksikozė - toksinų sukeliama liga. Paprastai šis terminas reiškia bet kokią ligą, kuri išsivysto dėl toksinio medžiagos poveikio organizmui. T. y. patologinė būsena, kuri prasideda ilgesnį laiką apsinuodijus toksinais, patenkančiais į organizmą iš išorės (pvz., mikrobai) arba susiformavusiais pačiame organizme (pvz., nėštumo toksikozė, tirotoksikozė). (T. p. žr. term. ↑ Intoksikacija.)

Toksinai (gr. toxikon - nuodai) - nuodingos medžiagos, kurias gamina patogeninės bakterijos, kai kurie grybeliai ir gyvūnai. (Term. žr. plč. Toksinai.)

Toksinis - nuodingas; sukeltas toksinų veikimo.

Toksiškas - nuodingas.

Toksiškumas - nuodingumas: kenksmingas biologinis medžiagos poveikis organizmui.