vanduo

Vanduo – divandenilio oksidas; cheminė formulė H2O; bespalvis, bekvapis skystis, jo tankis 1 g/cm3, kai temperatūra 4 °C, virimo temperatūra 100 °C, užšalimo (kristalizacijos) 0 °C. Vanduo yra daugumos medžiagų – kietųjų, skystųjų ir dujinių – tirpiklis. Tai lemia su molekulių sandara susijusios vandens savybės. Tirpdamos vandenyje medžiagos hidratuojasi – prisijungia vandens molekulių. Vandens molekulė yra, galima sakyti, pati svarbiausia iš visų biocheminių molekulių. Vanduo yra labiausiai paplitęs Žemėje junginys, sudaro 71 % jos paviršiaus; vanduo sudaro apie 70 % žmogaus ląstelių ir iki 95 % augalinių. Vandens pagrindu sudaryti biologiniai skysčiai, pvz., kraujas, limfa, skrandžio sultys, seilės, šlapimas ir kt., taip pat vanduo yra terpė, kur vyksta visi gyvybiškai svarbūs cheminiai procesai. (Tp.žr. Vanduo)