Vektorius - (↑ Fizikinis dydis) dydis, nusakomas skaitine verte ir kryptimi. Šie fizikiniai dydžiai nusakomi ne tik skaičiumi, kaip skaliarai, bet ir kryptimi bei krypties simboliu, pvz., nepakanka pasakyti, kad automobilis nuvažiavo 15 km atstumą, bet dar reikia patikslinti ir jo judėjimo kryptį. Būdingi vektoriniai dydžiai yra kūno poslinkis ir greitis, pagreitis ir jėga, elektrinio lauko stipris ir magnetinė indukcija. Visi šie dydžiai vaizduojami vektoriais, t.y. orientuotomis atkarpomis, rodančiomis kryptį. Kurio nors dydžio vektoriaus ilgis (modulis) rodo jo didumą, išreikštą tam tikrais vienetais. Vektorinio dydžio skaitinė vertė su matavimo vienetu vadinama vektoriaus moduliu. T.y. atkarpos ilgis vadinamas vektoriaus ilgiu, arba moduliu, atkarpos kryptis rodo vektoriaus kryptį.Vektoriaus modulio reikšmės negali būti neigiamos. Su skaliariniais dydžiais atliekami įprasti matematiniai veiksmai, kurie atliekami ne tik su skaičiais, bet ir su matavimo vienetais. Su vektoriais pirmiausia atliekame geometrinius veiksmus. Kiekvienas vektorinis dydis vaizduojamas kryptine atkarpa (rodykle). Jos ilgis atitinka vektoriaus modulį pasirinktu masteliu.  

Venerinės ligos - plč. žr. term. ↑ Lytinės ligos.

Venerologija (lot. Venus, kilm. Veneris - Venera + gr. logos - mokslas) - med. šaka, tirianti lytinių ligų etiologiją, patogenezę, kliniką, gydymą ir profilaktiką. Naudojasi klinikiniais, laboratoriniais (bakteriologiniais, serologiniais, histologiniais, imunobiologiniais) ir statistiniais metodais.

Vėžys (lot. cancer) - piktybinis navikas. Tai viena dažniausių mirties priežasčių nuo ligos; nuo jo kasmet miršta keletą milijonų žmonių, o sergamumas šia liga vis didėja. Vyrai dažniausiai serga plaučių, lūpos, gerklų, skrandžio, o moterys - krūties, lytinių organų, skydliaukės ir tulžies pūslės vėžiu. Visuomenėje paprastai auglį yra priimta laikyti naviku, t. y. tam tikroje vietoje nenormaliai augantį organizmo audinį. O piktybiniai augliai dažniausiai vadinami vėžiu. (Term. žr. plč. Vėžys.)

Viduriavimas (diarėja) - dažnas tuštinimasis. (Term. žr. plč. Viduriavimas.)

Vilsono-Konovalovo liga - hepatocerebrinė distrofija, hepatolentikulinė degeneracija liga - pakankamai retas, įgimtas vario metabolizmo sutrikimas (atsiranda dėl per didelio vario kiekio organizme), sukeliantis sunkias paveldimas centrinės nervų sistemos ir vidaus organų ligas. Liga perduodama autosominiu recesyviniu būdu, jos atsiradimo priežastis yra žema arba nenormali baltymo ceruloplazmino, kuris perneša varį, sintezė. ATP7B genas, kurio mutacijos sukelia ligą, yra 13-oje chromosomoje. (Term. žr. plč. Vilsono-Konovalovo liga.)

Virionas - visiškai subrendusi ir susiformavusi virusinė dalelė, randama už ląstelės ribų, galinti išgyventi būdama kristalinės formos ir užkrėsti gyvas ląsteles. Ją sudaro nukleorūgšties branduolys ir baltyminis apvalkalas. (T.p.žr.term. " Virusai.").

Virulentinis (lot. virulentus - nuodingas) - nuodingas (toksiškas); užkrečiamas, galintis sukelti ligą, pvz., virusas, bakterijos.

Virulentiškumas - mikroorganizmo arba viruso gebėjimas, esant tam tikrom sąlygoms, sukelti ligą šeimininko organizme. Užkrečiamąsias ligas sukeliančių mikrobų patogeniškumo laipsnis (stiprumas). (Plč.žr.term. - Virulentiškumas.)

Virusai (lot. virus - nuodas) - neląstelinės sandaros savarankiška mažiausių mikrobų grupė. Ne ląstelėse virusai yra inertiški, o gyvybės požymius įgyja tik ląstelės viduje. Virusai, kaip ir visi gyvi organizmai, gali daugintis, evoliucionuoti, kisti. Virusai patekę į gyvo organizmo ląsteles ima absoliučiai jose parazituoti ir sukelia ligas. (Žr.plč. " Virusai." ).