Sintetinti - jungti, gaminti junginius sintezės būdu. ( Tp.žr.term. Sintezė )

Sintezė - (sujungimas, sudarymas, derinimas). Terminas vartojamas įvairiose mokslo srityse (chemijoje, biologijoje, biochemijoje, fizikoje ir kt.), paprastai ir apibendrintai jis reiškia įvairių elementų, objekto dalių jungimas į visumą. 1.Cheminė sintezė – cheminių junginių gavimas iš kitos cheminės sandaros medžiagų joms jungiantis; sudėtinių junginių gavimas iš elementų ar paprastų junginių; vienų cheminių junginių gavimas iš kitų cheminių junginių ar cheminių elementų. 2.Biosintezė - gamtinių organinių junginių sintezės procesas gyvame organizme. 3.Fotosintezė - organinių medžiagų susidarymo procesas iš anglies dioksido ir vandens veikiant šviesa fotosintezės pigmentus; organinių junginių susidarymas iš neorgninių augaluose ir kai kuriose bakterijose. 4.Baltymų biosintezė - polipeptidinės grandinės sintezės procesas iš aminorūgščių. 5.Psichologijoje - pažinimo būdas ir etapas, individo pažinties veiklos veiksmas - praktinis arba mintinis dalių, elementų jungimas į visumą, vieną objektą arba įvairių vieno objekto elementų siejimas į vientisą visybę. 6.Ir kt.

Širdies nepakankamumas - liguista širdies būklė, sutrinka organizmo audinių ir organų aprūpinimas krauju. Dažniausiai atsiranda sergant hipertonine, išemine širdies liga (miokardo infarktu), lėtine plaučių ar inkstų liga, miokarditu, perikardo ligomis, esant kardiomiopatijai, širdies ydai, aritmijai. Padidėjus didžiojo ir mažojo kraujotakos rato kraujospūdžiui, padaugėjus širdies skilvelių ertmėse kraujo, susilpnėjus širdies raumens susitraukimams arba pakitus jų dažniui, tam tikroms širdies dalims tenka didesnis funkcinis krūvis. Dėl to išsiplečia ir skilvelių ertmės, padidėja širdies raumuo, ir širdies veikla tampa nepakankama. Būna dešiniojo, kairiojo arba abiejų širdies skilvelių nepakankamumas. (Term. žr. plč. Širdies nepakankamumas.)

Skalė - 1.matavimo priemonės rodmenų įtaiso dalis su žymėmis, skaičiais ir simboliais, atitinkančiais matuojamojo fizikinio dydžio vertes; 2.kategorijų arba klasių seka.

Skaliaras - (↑Fizikinis dydis ) 1.dydžiai, kurie nusakomi skaitine verte (skaičiumi) ir matavimo vienetais, t.y. dydžiai, nusakomi skaičiumi, kuris, matuojant tų dydžių vertę ir gali būti parodytas tam tikroje skalėje (tūrio, masės, temperatūros ir t.t.). Su skaliariniais dydžiais atliekami įprasti matematiniai veiksmai; 2.žuvis - paprastasis skaliaras.

Skaliarinis - susijęs su skaliaru. (↑ Skaliaras, ↑ Fizikinis dydis).

Sklerozė (gr. sklerosis - sukietėjimas) - audinio arba organo sustandėjimas, išvešėjus jungiamajam audiniui. Šis sutankėjimas ir sukietėjimas įvyksta dėl žuvusių funkcinių elementų pakeitimo jungiamuoju audiniu (paprastai fibroziniu). Taip būna daugelio ligų metu. (Term. žr. plč. Sklerozė.)

Šlapimo rūgštis - 2,6,8-purintriolis, (HO)3C5HN4; galutinis purinų apykaitos produktas žmogaus organizme. Ji lengvai filtruojama ir kartu su Na+ jonais artimajame (proksimaliajame) vamzdelyje pernešama abiem kryptimis, t. y. reabsorbuojama ir sekretuojama. Normaliai sekrecija yra didesnė už reabsorbciją, todėl esant labai koncentruotam šlapimui, uratų koncentracija šlapime gali būti 20-30 kartų didesnė negu plazmoje (0,25 mmol/l). Uratai blogai tirpsta vandenyje, iš jų gali susidaryti akmenys. Uratų koncentracijos didėjimas kraujyje (hiperurikemija), kuris atsiranda dėl fermentų sutrikimų arba dėl padidėjusio uratų susidarymo ir/ar sumažėjusio jų išsiskyrimo, gali sukelti podagrą. Jos metu urato kristalai kraujagyslėse pažeidžia ir kitus organus. (Term. žr. plč. Šlapimo rūgštis.)

Socialinė adaptacija - asmenybės prisitaikymas prie socialinės aplinkos. (Term. žr. plč. Socialinė adaptacija.)

Socializacija - visuomenės kultūros perteikimas vaikams ir kitiems asmenims, siekiant, kad jie sėkmingai įsilietų į visuomenę. Lėtas ir nuolatinis individualus įprasto visuomenės mąstymo, vertybių, elgsenos perėmimas.