Selenas - cheminis VIA grupės elementas; simbolis -Se; nemetalas; pilki trapūs kristalai. Selenas yra būtinas mikroelementas, apsaugantis organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, onkologinėmis ligomis, lėtina senėjimo procesus. Selenas būtinas normaliai imuninės sistemos ir skydliaukės veiklai. (Term. žr. plč. Selenas.)

Selenatai - selenato rūgšties (seleno rūgštis; vandenilio tetraoksoselenatas (2-), H2SeO4) druskos. 1. tetraoksoselenatas (2-), M2SeO4; 2. diselenatas (μ-okso(-)heksaoksodiselenatas (2-), M2Se2O7; 3. poliselenatas, M(2y-6x)SexOy;  4. kompleksinis anijonas, turintis centrinį Se atomą.

Selenidai - cheminiai seleno junginiai su metalais (dažniausiai; nors žinomi ir su nemetalais), kristalai; bendra formulė - M2Se. Jiems būdinga puslaidininkių savybės. Junginiai naudojami puslaidininkių medžiagų, turinčių fotojautrumą fotorezistoriuose ir fotoelementuose (CdSe, Sb2Se3), lazerių (ZnSe, CdSe, GaSe, PbSe) gamyboje; liuminoforinė ir termoelektrinė medžiaga (Bi2Se3); kietųjų sausiųjų tepalų ir katalizatorių gamyboje (MoSe2, WSe2, NbSe2).

Selenitai - selenito rūgšties (vandenilio trioksoselenatas (2-), H2SeO3) druskos. 1. trioksoselenatas (2-), M2SeO3; 2. diselenitas (μ-okso(-)tetraoksodiselenatas (2-), M2Se2O5) 3. poliselenitas, M(2y-4x)SexOy.

Selenocisteinas - nestandartinė aminorūgštis (SeCys) aptinkama organizmo baltymų sudėtyje, t. y. cisteinas, kuriame sieros atomas yra pakeistas į seleną. Organizme selenocisteiną koduoja terminalinis kodonas (UGA); SeCys įeina į aktyvaus fermento glutationo peroksidazės centro dalies sudėti, taip pat yra selenoproteinų, dejodinazių ir kai kurių kiti baltymų sudėtyje. Selenas, būdamas šių baltymų sudėtyje, yra vienas iš jų aktyvumo veiksnių.

Selenozė - organizmo būklė, atsirandanti po ilgesnio, lėtinio žmogaus apsinuodijimo selenu. Tokiu metu selenas yra vartojamas didesnėmis dozėmis nei yra rekomenduojama. Kartais, greitas apsinuodijimas didele seleno doze (virš 400 μg) taipogi vadinamas selenoze. Selenozei būdingi požymiai yra dermatitas, virškinimo sistemos sutrikimai, nagų ir plaukų pažeidimai, silpnumas, nervų sistemos sutrikimai ir kt. Pasireiškus ligai ir tai nustačius tyrimais, kaip tokio greito gydymo nėra. Būtina apriboti seleno patekimą į organizmą (mitybos raciono ir mikroelementų gavimo subalansavimas) bei tokių principų laikytis toliau, kad būsena nepasikartotų.

Sepsis (gr. sepsis - puvimas), kraujo užkrėtimas - sunki infekcinė liga, kurią sukelia įvairūs pūliniai ir kitokie patogeniniai mikroorganizmai arba jų toksinai kraujyje arba audiniuose ir organuose. Pūliniai mikrobai patenka į kraują, limfą ir išplinta po visą organizmą. (Term. žr. plč. Sepsis.)

Septicemija - viena iš sepsio formų, kraujo užkrėtimas toksinais, kuris pasireiškia kraujotakos ir limfinės organizmo sistemose. Mikrobai nuolat patenka iš pirminio židinio į kraujotaką, ten cirkuliuoja, dauginasi, patenka į organus ir pasireiškia bendrais organų (ryškiausiai kepenų, blužnies, inkstų, bet ir visų kitų) pažeidimais - uždegimu, audinių, ląstelių nekroze, yra specifinių imuninių reakcijų elementų. Šiuos pažeidimus sukelia mikrobų toksinai ir audinių irimo produktai. Septicemijai būdinga nuolatinė aukšta temperatūra ir mažai kintantys bendros intoksikacijos simptomai. Septicemiją sukelia auksinis stafilokokas, pneumonijos streptokokas ir kt. Tai yra toksinė sepsio forma.

Septikopiemija - sepsio forma, kai mikroorganizmai išsisėja iš pirminio židinio per kraują, sukeldami antrinius židinius - metastazinius abscesus. Šie abscesai yra daugybiniai ir labai maži (iki kelių mm), gali būti odoje, vidaus organuose (širdyje, smegenyse), bet ypatingai pažeidžiami plaučiai ir inkstai. Gali išplisti į kaulus, smulkius sąnarius. Šie židiniai tampa vyraujantys septikopiemijos klinikos atvejais, svarbiausios čia yra bakterijos, todėl ji dar vadinama bakterine sepsio forma. Mikrobai cirkuliuoja kraujyje ne nuolat, didesnis jų kiekis yra periodiškai išmetamas iš židinių, kai mikrobų prisidaugina. Būdinga banguojanti klinika - ir vietinė (iš pradžių simptomai ryškesni vieno židinio srityje, infekcijai išplitus, jie ryškėja kitur), ir bendra, susijusi su bakterijų išmetimu į kraują. Atsiradus kraujyje naujai bakterijų porcijai, staiga žymiai pakyla temperatūra, todėl ligonį krečia šaltis. Šie temperatūros pakilimai būna juo dažnesni, juo daugiau yra susidarę antrinių sepsio židinių. Tarp bakterijų išmetimo temperatūra yra subfebrili, todėl jos svyravimai per parą labai dideli (2-3,5 °C). Gali būti hektinis karščiavimas (daug židinių) ar karščiavimo bangos (tada tenka atskirti nuo pielonefrito, bruceliozės, maliarijos, gripo). Septicemija gali pereiti į septikopiemiją.

Serinas, IUPAC pav. - 2-amino-3-hidroksipropano rūgštis; pakeičiamoji aminorūgštis; cheminė formulė - HOCH2CH(NH2)COOH; sutrumpintas žymėjimas - Ser, S. (Plč.žr. Aminorūgščių klasifikacija., t.p.žr. Pakeičiamosios aminorūgštys.).