Gyvieji organizmai yra susiję nuolatiniu ir nenutrūkstamu ryšiu su supančia aplinka. Šis ryšys yra galimas per medžiagų apykaitos procesą. Medžiagų apykaita galima padalyti į 3 etapus: medžiagų patekimas į organizmą, metabolizmas ir galutinių produktų pašalinimas iš organizmo. Medžiagų patekimas į organizmą. Medžiagų patekimas į organizmą vyksta kvėpavimo (deguonis, O) ir maitinimosi eigoje. Maisto produktai virškinamajame trakte yra virškinami (skaidomi iki paprastesnių medžiagų). Virškinimo metu vyksta polimerų (baltymų, polisacharidų ir kitokių sudėtinių organinių medžiagų) hidrolizė iki monomerų, kurie paimami į kraują ir yra įtraukiami į ląstelinį metabolizmą. Apibendrinimui galima pasakyti, kad medžiagų apykaita (metabolizmas) yra gyvuosiuose organizmuose vykstančių ir fermentų katalizuojama cheminių reakcijų visuma. Pagrindinės jų funkcijos yra kelios, pvz., maisto medžiagų pavertimas ląstelei reikalingomis molekulėmis; ląstelėje vykstančių reakcijų aprūpinimas chemine energija, kuri gaunama kaupiant šviesos energiją arba skaidant maisto medžiagose esančius cheminius ryšius; ląstelei funkcionuoti būtinų medžiagų sintezė. Organizmas negali iš nieko augti ir vystytis, jam reikalingos tam tikros "statybinės" medžiagos, o energija gaunama iš aplinkos. Organizmo ląstelėje yra aptinkama daugybė cheminių elementų, kurie randami ir negyvojoje gamtoje. Jie atlieka įvairias funkcijas, tame tarpe yra reikalingi ir organizmo medžiagų sintezei. Pagrindiniai jų, kurie įeina į organinių junginių sudėtį ir sudaro didžiąją kiekvieno organizmo kūno masės dalį (apie 98 %) yra - C (anglis), H (vandenilis), N (azotas), O (deguonis), P (fosforas), S (siera). Angliavandenius sudaro C, H ir O, lipidus - C, H, O (kai kuriuose ir P, N),…

Racionali mityba - tai sveikų žmonių fiziologiškai pilnavertė mityba, atsižvelgiant į jų lytį, amžių, fizinės veiklos (darbo, laisvalaikio ir pan.) pobūdį, gyvenamo klimato sąlygas. Tam tikras korekcijas į žmonių mityba įneša tradicijos, religiniai įsitikinimai, kultūros lygis ir kitokie faktoriai. Dauguma žmonių neskiria tinkamo dėmesio mitybai. Laikantis racionalios mitybos principų sveikatos stovis gerėja, organizmui lengviau kovoti su išorinės aplinkos kenksmingais faktoriais, pakelti fizinį ir protinį darbingumą bei aktyvų ilgaamžiškumą. Racionalios mitybos pagrindu yra keletas principų: pusiausvyra (balansas) tarp gaunamos energijos iš maisto ir energijos, kurią žmogus eikvoja gyvybiniams procesams palaikyti; žmogaus organizmo poreikio - atitinkamas kiekis, kokybiška sudėtis, maistinių medžiagų santykis - patenkinimas; mitybos režimo laikymasis. Tiriant mitybą, pakankamai svarbią reikšmę įgauna maistinių medžiagų ir energijos fiziologinių poreikių normų nagrinėjimas. Įvairiose šalyse yra nustatytos tam tikros normos, kurios paremtos "Pasaulinės sveikatos organizacijos" tyrimais. Apibendrinant jas galima pasakyti, kad jos paskaičiuotos "vidutiniškam" vyrui, kurio kūno masė yra maždaug 65-70 kg, ir "vidutiniškai" moteriai - 55-60 kg. Maistinių medžiagų ir energijos poreikis priklauso nuo gyvenamos klimato zonos (centrinė, šiaurinė ir pietinė). Tolimosios Šiaurės gyventojai energijos turi gauti 10-15 % daugiau negu centrinių regionų gyventojai, beje, pirmiausiai riebalų sąskaita. Pietinių regionų gyventojams, kurių organizmo šilumos gamybos sąnaudos mažesnės negu centrinių regionų gyventojų, rekomenduojama sumažinti raciono energetinę vertę 5 % ir tai yra mažinant riebalus ir didinant angliavandenius. Nagrinėjant darbingo amžiaus gyventojų mitybos normas nuo 18 iki 59 metų galima išskirti kelias grupes, kurios…

Maisto energetinis kiekis. Kasdieninei organizmo gyvybinei veiklai reikia gauti tam tikrą energijos kiekį. Didžiausias energijos šaltinis yra riebalai. Iš baltymų ir angliavandenių gaunama dvigubai mažiau energijos. Jeigu suaugęs žmogus su maistu energijos gauna per daug, jis nutunka, o jeigu per mažai - liesėja. Maisto produktų etiketėse nurodoma jų sudėtis ir kaloringumas, t. y. energijos kiekis kcal arba kJ 100 g produkto. Taigi, žmogus norintis sužinoti kiek tam tikru momentu jis gavo kalorijų iš suvalgyto maisto produktų gali tai susiskaičiuoti iš pateikto užrašo arba iš tam tikrų lentelių. Pvz., jei suvalgoma 80 g varškės (9 % riebumo), o žinant, kad jos 100 g kaloringumas yra 149 kcal, galima paskaičiuoti, jog buvo gauta 119 kcal. Taigi, maisto energetinė vertė yra išreiškiama kilokalorijomis (kcal) arba kilodžauliais (kJ), 1 kcal = 4,2 kJ. 1 g riebalų organizmui suteikia 9 kcal, tuo tarpu baltymų ir angliavandenių 1 g duoda 4 kcal. Beje, įdomumo dėlei spiritas (etanolis, t. y. alkoholis) suteikia 7 kcal. Gauti tiek kalorijų iš pakankamai nuodingos medžiagos organizmui, kuri dėl kažkokių tai priežasčių priimta priskirti prie maisto produktų ir yra nuolat vartojama dideliais kiekiais, nėra gerai. Organizmo energijos suvartojimas. Žmogus su maistu turi gauti tiek energijos, kiek jis jos išnaudoja. Organizmo energijos suvartojimas: pagrindinė energijos apykaita, energijos poreikis, energijos išeikvojimas fizinei (nervų-raumenų) veiklai. Pagrindinė energijos apykaita. Pagrindine energijos apykaita galima pavadinti tokią energiją, kuri yra reikalinga organizmo gyvybinei veiklai ramybės būsenoje: vidaus…

Maisto produktuose yra įvairių medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, vandens, mineralinių medžiagų. Baltymai yra pagrindinė statybinė ląstelių medžiaga. Iš jų organizmas gamina apsaugines medžiagas - antikūnus; kraujo baltymas hemoglobinas aprūpina organizmą deguonimi; fermentai ir daugelis hormonų yra taipogi baltyminės medžiagos. Baltymai organizme atlieka dar daug kitokių funkcijų, kurios yra reikalingos normaliai organizmo veiklai. Baltymų gausu yra piene ir jo produktuose, mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, ankštinėse daržovėse. Riebalai yra puikus energijos šaltinis. Su riebalais žmogus gauna nepakeičiamųjų rūgščių (augaliniuose riebaluose - aliejuose) ir riebaluose tirpių vitaminų. Riebalai dalyvauja kai kurių hormonų gamyboje. Riebalų gausu aliejuose, taukuose, svieste, riebioje mėsoje ir žuvyje. Angliavandeniai - svarbiausias žmogaus organizmo energijos šaltinis. Tačiau dalis polisacharidų (celiuliozė, pektinas, ligninas) žmogaus organizme nėra suvirškinami ir vadinami skaidulinėmis medžiagomis. Nors iš jų nepasisavinama energija, šios medžiagos labai svarbios, nes pagerina žarnyno peristaltiką. Gaunant jų nepakankamai, gali užkietėti viduriai, sutrinka riebalų apykaita, žarnyne atsiranda polipų, susergama cukriniu diabetu ir kt. Angliavandenių ir skaidulų gausu daržovėse, vaisiuose, grūdiniuose produktuose. Maisto skaidulinės medžiagos. Maisto skaidulinės medžiagos arba tiesiog skaidulos ar ląsteliena - nesuvirškinamoji maisto dalis arba jos komponentai, nes žmogaus žarnynas negamina juos skaidančių fermentų. Manoma, kad skaidulinės medžiagos turėtų sudaryti iki 10 % viso paros maisto kiekio. Dalį skaidulinių medžiagų ardo žarnyno bakterijų fermentai, o susidarę monomerai rezorbuojami. Nustatyta, kad tam tikros skaidulinės medžiagos veikia virškinimo procesus; lėtina angliavandenių virškinimą ir rezorbciją; neleidžia maistui ilgiau likti žarnyne; stabdo puvimo procesus;…

Palaikant gerą maisto pasisavinamumą ir organizmo gyvybę veiklą, didelę reikšmę įgauna mitybos subalansavimas. Šiuo atveju turima omenyje optimalų maistinių medžiagų maiste santykį. Normoje, santykis tarp baltymų, riebalų ir angliavandenių turėtų maždaug sudaryti 1:1:4. Nors, šis santykis priklausomai nuo darbo intensyvumo kiek kinta, pvz., darbingo amžiaus vyrams ir moterims, kurie dirba protinį darbą, jis sudaro 1,0:1,1:4,1, o asmenims, kurie dirba sunkų fizinį darbą - 1,0:1,3:5,0. Jaunų ir sveikų žmonių mityboje, kurie gyvena vidutinėse klimato sąlygose, baltymai turėtų sudaryti 11-12 %, riebalai - 30 %, angliavandeniai - 50-60 % iš visos 100 % paros raciono energetinės vertės. Tokios rekomendacijos yra taikomos nesportuojantiems žmonėms, t. y. įprastą gyvenimo būdą vedantiems žmonėms, bet, mano galva, ir jiems baltymų ir riebalų santykis turėtų būti kiek kitoks: baltymų 20 -25 %, riebalų 15-20%, angliavandenių - 50-60 %. Jauniems ir sportuojantiems, tas santykis turėtų būti dar kitoks: angliavandeniai 50-60%, baltymai- 30-40%, riebalai-10-15%. Visam baltymų kiekiui, 50-60 % iš jų turėtų būti patenkinama iš gyvulinės kilmės, o iš bendro riebalų kiekio racione yra rekomenduojama 30 % gauti iš augalinių riebalų. T. y. "gerieji" riebalai - sočiosios ir polinesočiosios riebalinės rūgštys. Nors, mano galva, tas procentinis kiekis "gerųjų" augalinių riebalų iš bendro riebalų kiekio turėtų būti didesnis. Mitybos raciono subalansavimas. Gamtoje nėra aptinkama tokių produktų, kurie savyje turėtų visų žmogui reikiamų maistinių medžiagų. Todėl mityboje reikia vartoti įvairių produktų. Mitybos racionas turi atitikti sekantiems reikalavimams: turėti energetinę vertę,…

Tai ką mes valgome tokiais ir esame. Žmogaus gyvenime labai svarbią vietą užima mityba, todėl drąsiai galima teigti - tai ką mes valgome tokiais ir esame. Šioje vietoje, ko gero, kiekvienas susimąstys iš savo mitybos įpročių pusės (turima omenyje vegetarai, veganai, mėsėdžiai, žaliavalgiai ir pan.). Bet ne. Mityboje labai svarbu tai, kaip savo turimas žinias apie maistą sugebėsite panaudoti praktikoje, kadangi nuo to ką dedate į burną priklauso Jūsų visas gyvenimas. Pradėkime nuo užuomazgos - per kartų kartas jūsų giminės linijos protėviai visokeriopais būdais tobulino (arba ne) prisitaikymą prie juos supančios aplinkos, kol galų gale atsidūrėme čia tokie kokie esame, su savo paveldėtu genotipu. Tie kas buvo mažiausiai prisitaikę prie aplinkos ir išgyvenimo sąlygų išmirė, tai natūrali gamtos dėsnių atranka. Kuo protėviai buvo labiau prisitaikę ir per kartų kartas buvo sveikesni, tuo labiau tikėtina, kad tokį genotipą paveldėsite ir Jūs iš savo tėvų. Vaiko vystymosi raida, dar motinos įsčiose, labai priklauso nuo mamos mitybos. Žinoma neabejotinai priklauso ir nuo tėčio, kaip jis kokybiškai sugebės šiuo periodu aprūpinti jus ir jūsų mamą maistu, ir ne tik maistu, kuo mažiau neigiamo streso, tuo geriau. Vėliau, vaiko augimo periodu, mitybą lemia kaip jūs augsite ir vystysitės ne tik fiziškai, bet ir protiškai ir emociškai. Pasiekus jau tam tikros brandos, jos metu, nuo maisto kiekio ir kokybės priklausys kaip sugebėsite atsiskleisti moksluose, o vėliau darbe, versle, tikslų siekime - alkanas pilvas tame ne…