Prostetinė grupė - kofaktorius, kuris susijungęs su baltymu kovalentiniu ryšiu padaro jį aktyvų. (Žr. plč. ↑ Prostetinė grupė.).

Proteinas - baltymas (angl. proteins). Žr.plč.↑ Baltymai.

Protolizė - chem., protonų perėjimas (perskirstymas) iš vienų jonų (molekulių) į kitus.

Protomeras (↑ subvienetas). Baltymai yra didelės molekulinės masės medžiagos, sudarytos iš daugelio aminorūgščių sujungtų į grandinę. Baltymo molekulės dydis, molekulinė masė yra labai įvairūs. Daugelis baltymų yra sudaryti tik iš vienos polipeptidinės grandinės. Baltymai, sudaryti iš vienos polipeptidinės grandinės, vadinami monomeriniais (pvz., citochromas). Yra baltymų sudarytų iš kelių grandinių ir jie vadinami oligomeriniais. Pvz., fermentas glutamino sintetazė sudarytas iš dvylikos atskirų baltymų subvienetų. Individualios grandinės gali būti vienodos arba skirtingos. Polipeptidinės grandinės dažniausiai sujungtos silpnais nekovalentiniais ryšiais. Hemoglobinas sudarytas iš 4 polipeptidų, vadinamų subvienetais. Kelios insulino, chimotripsino polipeptidinės grandinės yra sujungtos kovalentiniais ryšiais. Taigi, baltymo atskiros polipeptidinės grandys yra vadinamos protomerais, arba subvienetais. Kaip jau buvo minėta, baltymas, kuris savo sudėtyje turi kelis (nuo dviejų iki kelių dešimčių) protomerus yra vadinamas oligomeriniu baltymu. Oligomeriniai baltymai, lyginant su momomeriniais, atlieka daug sudėtingesnes funkcijas organizme.

Protonas - chem. elementarioji dalelė, kurios teigiamasis krūvis +1, o masė lygi vienam atominiam masės vienetui. Protonas yra subatominė dalelė, t.y. dėmuo sub- + atomas nurodo, kad dalelė yra mažesnė už atomą; protonas yra atomo sudedamoji dalis. (T.p.žr.↑Atomas)

Pseudo- (gr. pseudos - melas) - priešdėlis (pirmoji žodžių dalis), reiškiantis netikrumą, tariamumą, dirbtinumą, t. p. melagingas, dirbtinis.

Psichiatrija (gr. psyche - siela + iatreia - gydymas) - medicinos šaka, tirianti psichikos sutrikimus, jų gydymą ir profilaktiką. Tyrinėja psichikos ligų priežastis, raidą, simptomus, eigą, su psichikos ligomis susijusius anatominius ir fiziologinius pokyčius, psichiatrinės pagalbos organizavimą. Bendroji psichiatrija tiria bendrųjų psichikos sutrikimų dėsnius ir ypatybes, specialioji - psichikos ligas. Specialioji psichiatrija dar skirstoma į didžiąją, kuri tiria psichozes, ir mažąją, arba paribinę, kuri tiria psichopatiją, neurozę ir reaktyviąsias būsenas.

Psichika - (gr. psychikos — sielos, dvasinis) smegenų funkcija atspindėti aplinką ir reguliuoti organizmo sąveiką su ta aplinka (būdo, mąstymo, elgsenos ypatybės). Individo įgimtų ir įgytų psichinių reiškinių (proto, jausmų, valios) visuma. Psichiką tiria psichologija. (Žr. term. plč. Psichika.)

Psicho- -  pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti žodžio sąsają su psichika, pvz., psichoterapija.

Psichologija - mokslas tiriantis psichiką ir jos reiškinius. (Žr. term. plč. Psichologija. )