Psichoterapija - gydymas, veikiant ligonio psichiką kompleksiniu poveikiu. Gydymas pasireiškia psichinių, asmenybės, socialinių, emocinių ir psichosomatinių sutrikimų bei ligų gydymas psichologinių metodų visuma. (Žr. term. plč. Psichoterapija.)
Psichotropiniai vaistai - vaistai, veikiantys žmogaus emocijas, elgesį ir kitus psichinius procesus. Tai neuroleptikai, trankviliantai, raminamieji vaistai, antidepresantai, psichostimuliatoriai ir psichotomimetikai. (Term. žr. plč. Psichotropiniai vaistai.)
Pūliai - organizme esančio uždegimo skysčio (eksudato), susitelkusio audiniuose, organe ar kūno ertmėje, rūšis. Susidaro iš žuvusių baltųjų kraujo kūnelių, gyvų ir žuvusių mikroorganizmų ir audinių irimo produktų ir kt. (Term. žr. plč. Pūliai.)
Pūlinė infekcija - infekciniai procesai, kurie reiškiasi pūliniais uždegimais. Tokius procesus sukelia stafilokokai, streptokokai, kai kurios neiserijų genties bakterijos, protėjai, žarninės lazdelės, pneumokokai, žaliamėlė pseudomona, kai kurie grybeliai. Pūlinis uždegimas gali kilti odoje, poodinėse ląstelėse, gleivinėje, smegenų ir seroziniuose dangaluose, kaulų čiulpuose, giliuosiuose audiniuose. Jei sukėlėjai prasiskverbia į kraują ir jame dauginasi, gali būti kraujo užkrėtimas, kartais pūlinių atsiranda vidaus organuose. Jei dėl pūlinio uždegimo staiga pakyla kūno temperatūra, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Pūlinėlinė (impetiga; lot. impetigo < impetus - antpuolis) - užkrečiama odos liga. Sukelia stafilokokai ir streptokokai. Apsikrečiama tiesiog nuo sergančio žmogaus arba per užterštus sukėlėjais daiktus. Serga daugiausia vaikai (ypač naujagimiai), t. p. ligoti, nusilpę suaugusieji, kurių oda nešvari, retai plaunama. (Term. žr. plč. Pūlinėlinė.)
Pūlinukas (lot. pustula); pustulė - odos maišelis, pilnas pūlių. Būna 1-5 mm skersmens, kūgiškas ar paplokščias. Pūlinukų gali atsirasti visuose odos sluoksniuose. Raginiame antodžio (epidermio) sluoksnyje nesusijusių su odos priedais pūlinukas atsiranda sergant pūlinėline, susijusių su plauko maišeliu gilių pūlinuku - sergant folikulitu. Tikrosios odos ir poodžio gilūs pūlinukai - pūliniai išopėjimai būdingi ektimai. Paviršiniai pūlinukai užgiję randų nepalieka; užgijus giliesiems pūlinukams, lieka randai.
Pūlinys (abscesas; lot. abscessus <abs-cedere - atsiskirti), pūlių telkinys, susidaręs dėl riboto audinių pūlinio uždegimo. (Term. žr. plč. Pūlinys.)
Pulmonologija (lot. pulmo; kilm. pulmonis - plautis + gr. logos - mokslas) - medicinos šaka, tirianti kvėpavimo organus (trachėją, bronchus, plaučius, krūtinplėvę) ir jų ligas. Pagal jas skiriamos pulmonologijos kryptys: plaučių nespecifinių ligų (uždegimas, alergija, pneumosklerozė), plaučių tuberkuliozės, plaučių profesinių ligų, plaučių navikų. Pulmonologija pradėjo sparčiai plėtotis XIX a., ėmus taikyti plaučių tyrimo metodus (perkusiją ir auskultaciją), atradus tuberkuliozės ir plaučių uždegimo sukėlėjų, rentgeno spindulius.
Pūlynas (flegmona; lot. phlegmone < gr. phlegma - ugnis, uždegimas) - pūlių telkinys, susidaręs dėl išplitusio puriųjų audinių pūlinio uždegimo. (Term. žr. plč. Pūlynas.)