Polikondensacija - polimero sintezės būdas, kurios metu vykstant kondensacijos reakcijoms ir išsiskiriant mažamolekuliniams junginiams į makromolekules jungiasi ir monomerai, ir jų reakcijos produktai. Taigi, susidarant polimerui (kartais dar vadinamu polikondensatu) atskyla smulkiamolekulinė medžiaga, pavyzdžiui, H2O, HCl ir kt. Polikondensuojasi monomerai, turintys mišriųjų funkcinių grupių: -COOH, -CHO, -OH, -NH2. Organinėje chemijoje kondensuojantis molekulėms, kurios turi dvi būdingas grupes ar jų daugiau, t.y. tokias, kaip -NH2 arba -OH, susidaro didelės linijinės arba tinklinės struktūros molekulės. Kondensacijos procesai vyksta stadijomis ir su katalizatoriais. Organizmuose kondensacijos procesus sukelia fermentai. Sintetinių polikondensacijos būdų gautų polimerų pavyzdžiais galėtų būti poliesteriai ir poliamidai. Poliesterių junginiuose pagrindinėje grandinėje periodiškai pasikartoja -COO- grupės, o poliamidų kiekvienoje pasikartojančioje sandaros grandyje yra -CO-NH- grupių. Poliesteris naudojamas tekstilėje, skaidrioms plėvelėms ir PET buteliams gaminti; poliamidas nailonas- naudojamas sintetinio pluošto gamyboje; poliuretanas - izoliacinė medžiaga. Polikondensacijos reakcijos gali būti kelių rūšių: homopolikondensacija - tarpusavyje reaguoja ir jungiasi vienos rūšies monomerų molekulės; heteropolikondensacija - tarpusavyje reaguoja ir jungiasi kelios skirtingios monomerų molekulės; kopolikondensacija - daugiau kaip dviejų medžiagų bendra polikondensacija. Polikondensaciniams polimerams dažnai yra priskiriami ir gamtiniai polimerai arba biopolimerai - angliavandeniai (krakmolas, celiuliozė), baltymai, kaučiukas. Jau pats pavadinimas biopolimerai nurodo, kad jie aptinkami gamtoje ir susidaro natūraliu būdu. Įdomumo dėlei galima paminėti, kad atvirkštinis kondensacijai procesas yra hidrolizė, kuriai vykstant vandens molekulės suardo kondensacijos metu susidariusius ryšius. Hidrolizės būdu, su fermentų pagalba, organizme yra skaidomi maisto produktai (angliavandeniai, riebalai, baltymai). (Tp.žr. ↑Polimerai)

Polikristalas - kietasis kristalinis kūnas, susidedantis iš daugelio netvarkingai (chaotiškai) išsidėsčiusių smulkių, tarpusavyje suaugusių kristalų. Polikristalai pasižymi izotropija.

Polimerai - stambiamolekuliai junginiai, kurie yra sudaryti iš daug kartų pasikartojančių makromolekulių grandžių - monomerų grandžių, t.y. polimero pagrindinės sudedamosios dalys yra monomerai, kurie pasikartoja daug kartų. Yra žinoma daug anglies junginių, kuriuose anglies atomų skaičius siekia šimtus ir net tūkstančius ar milijonus kartų. Tokių junginių anglies atomų grandinės yra labai ilgos, o šių junginių santykinė molekulinė masė yra labai didelė. Šias medžiagas vadinama stambiamolekuliais junginiais, arba didelės santykinės molekulinės masės junginiais. Pagal savo sudėtį ir kilmę stambiamolekuliai junginiai yra skirstomi į gamtinius ir dirbtinius polimerus (lot. poli - daug, meres - vienetas, matas). Tai tokios medžiagos, kurios turi pasikartojančių fragmentų, pvz., gamtiniai polimerai: natūralusis kaučiukas, dervos, gintaras, šilkas, baltymai, angliavandeniai (krakmolas, celiuliozė), nukleorūgštys ir kt.; dirbtiniai polimerai: plastikai, dervos, pluoštai. Polimerų kilmė yra skirtinga, pvz., per ilgą laiką iš sakų susidarė gintaras; voras numezga voratinklį (statybinė voratinklio medžiaga yra baltymai, kuriuos voras išskiria iš savo organizmo); pramonėje gaminamas polietilenas (arba polietenas susidaro iš eteno dujų aukštoje temperatūroje ir esant didžiuliam slėgiui (kartais - katalizatoriui), jungiantis į ilgas grandines eteno molekulių fragmentams) ir kt. Šiuo metu polimerų pramonė yra pakankamai išsivysčiusi, gaminama ne tik polietileną, bet ir polivinilchloridą, polistireną ir kitus polimerus (pvz., polietilenas - plėvelė, vamzdžiai; polivinilchloridas - linoleumas, dirbtinė oda; polipropenas (polipropilenas) - plėvelė, įvairūs dirbiniai; dirbtinis kaučiukas - padangos, guma (taipogi ir kramtomoji guma); natūralusis kaučiukas - batų padai, guma; polistirenas - dirbiniai, plokštės). Dirbtiniai polimerai…

Polimerizacija - (Chem.) polimerų sintezės būdas, t.y. monomero ar monomerų mišinio pavertimas polimeru. Polimerizacijos reakcija vadinama reakcija, kuriai vykstant tarpusavyje jungiasi molekulės, turinčios bent vieną dvigubąjį ryšį, sudarydamos ilgas grandines, t.y. reakcija tarp monomerų, kurių molekulėse anglies (C) atomai sujungti dvigubuoju ryšiu (C=C). Pradinė medžiaga vadinama monomeru, produktas - polimeru, arba polimerizatu. Polimerizacijos reakcijos metu vyksta dviejų ar kelių vienodų arba skirtingų molekulių ar cheminių medžiagų susijungimas į didesnę molekulę. Jei reakcijose jungiasi tokie patys monomerai, polimerizacija vadinama homopolimerizacija - susidaro homopolimerai, jei skirtingi – kopolimerizacija, susidaro - kopolimerai. Kovalentiniai ryšiai gali susidaryti dviem būdais: 1) susidarymas dalyvaujant laisviesiems radikalams. Čia kiekvienas partneris atiduoda vieną ryšio poros elektroną, o jeigu ryšys nutraukiamas, tai elektroną pasilieka sau. Pvz., azoto monoksidas (NO) ir azoto dioksidas (NO2) dimerizuojasi į diazoto trioksidą (N2O3). Etilenas polimerizuojasi į polietileną. Abu procesai vyksta dalyvaujant laisviesiems radikalams. 2) Polinis susidarymas. Kai elektronų neturinti dalis jungiasi su jų turinčia dalimi ir elektronų pora tampa bendra. Procesas atitinka rūgščių-bazių reakciją pagal Luisą. Nutrūkus ryšiui, elektronų ryšio porą įgijusi dalis jos netenka, o ją atidavusi dalis susigrąžina porą atgal. Pvz., aliuminio trichloridas (AlCl3), dujinėje būsenoje yra dimeras, kietoje būsenoje - polimeras. Jis polimerizuojasi poliškai. Aliuminio trichloridas panaudojamas daugelyje katalizinių procesų (pvz., gaminant benziną). Technikoje ypač svarbus yra eteno polimerizacija, iš jo yra gaunamas polietilenas, kuris naudojamas pakuočių, vamzdžių, izoliacinių medžiagų, plėvelės ir kt. gamybai. Kai kurie giminingi etenui junginiai, kaip…

Polimerizuoti - vykdyti polimerizacijos reakciją.

Polimorfizmas - medžiagų savybė sudaryti kelias skirtingų struktūrų atmainas, kurių atominė sandara skirtinga.

Poliurija (gr. poly - daug + uron - šlapimas) - gausus šlapinimasis (>2 litrai per parą). Atsiranda, sumažėjus vandens ir perfiltruotų medžiagų (kartais tik vandens) rezorbcijai inkstų kanalėliuose. Dažniausiai taip šlapinamasi sergant lėtinių inkstų nepakankamumu, cukriniu, necukriniu, inkstiniu diabetu. Sveikam trumpalaikė poliurija gali būti išgėrus daug skysčio. (Term. žr. plč. Poliurija.)

Populiacijos homeostazė - populiacijos gebėjimas palaikyti atitinkamą savo rūšies individų kiekį ilgą laiką.

Porfinas - chem., ciklinis junginys, kuriame keturi pirolo žiedai susijungę =CH- tilteliais (tetrapirolas); natūralus pigmentas; chem. formulė C20H14N4. Tam tikrose reakcijose pakitę porfinai, turintys pakaitų pirolo cikluose, vadinami porfirinais. Porfirinai sudaro daugelio svarbių gamtinių medžiagų struktūros pagrindą. Pvz., jo darinių aptinkama chlorofile, kraujo heme, tulžies pigmente, vitamine B12, alkaloiduose  ir eilėje kitų biologiškai svarbių junginių.  

Porfirinas - chem., porfinui artimas junginys. (Tp. žr. term. Porfirinai.)