Agresyvus - agresyviai besielgiantis; naudojantis agresiją (pvz.,fizinę jėgą, prievartą arba psichologinį smurtą) ; karingas.

Agresyvus elgesys – agresyvių reakcijų visuma, apibūdinanti individo bendravimo su aplinka ir savimi puolamąjį pobūdį. Agresyvaus elgesio priežastys įvairios: bejėgiškumas, kai reikia įveikti kliūtis (frustracija), siekimas išspręsti prieštaravimus (pvz., diskusijoje), noras laimėti varžybas, asmeninis priešiškumas kitam, pyktis, konfliktai, psichozės ir kt. Agresyvus elgesys išmokstamas, jis būna ir gynimosi priemonė.

AIDS - įgytas imunodeficito sindromas (Acquired immune deficiency syndrome - AIDS). Tai paskutinė, akivaizdi ŽIV infekcijos išsivystymo stadija. ŽIV virusas patekęs į žmogaus organizmą atakuoja imuninės sistemos ląsteles (T-limfocitus) ir silpnina imuninę sistemą. Šiam virusui progresuojant žmogaus imuninė sistema nusilpsta iki tokio lygio, kad ŽIV infekcijos fone kiti susirgimai įgauna negrįžtamą lemtingą poveikį, kuris paprastai pasibaigia mirtimi. Taigi AIDS, kaip paskutinė ŽIV infekcijos stadija, pasireiškia įvairiomis infekcinėmis, navikinėmis ar kitokiomis ligomis. Tai vyksta dėl to, kad laikui bėgant ŽIV virusas sunaikina, t. y. visiškai pažeidžia žmogaus organizmo imuninę sistema ir imunines ląsteles iki tokio lygio, jog infekuotojo ligonio organizmas nebesugeba apsisaugoti nuo infekcijų ar ligų, suserga įvairiomis ligomis ir miršta nuo jų komplikacijų. (T. p. žr. term.  Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV).)

Akceptorius - objektas (medžiaga, dalelė ir pan.), gaunantis (priimantis) ką nors nuo kito objekto (vadinamu donoru). Šį terminą galima sutikti įvairiose srityse, pvz., biolg. - medžiaga, priimanti elektronus arba vandenilį nuo oksiduojamų junginių ir perduodanti juos kitoms medžiagoms; chem. - atomas (grupė), priimantis elektronų porą, protoną ir kt., arba, medžiaga, reaguojanti tik antroje indukuotosios reakcijos stadijoje.

Akių ligos - akies obuolio ir jo sudedamųjų dalių (junginės, ašarų liaukų, akies judinamųjų raumenų, akiduobės) ligos. (Term. žr. plč. Akių ligos.)

Aksioma (gr. axioma - priimtas teiginys) - kokios nors mokslinės teorijos teiginys (sakinys), kuris, ją kuriant, toje teorijoje laikomas pradiniu, neįrodinėjamu, ir iš kurio (arba iš kurių visumos) išvedami visi kiti teorijos teiginiai pagal joje įprastas išvedimo taisykles. Kasdienybėje terminas naudojamas kaip savaime suprantama akivaizdi tiesa ar teiginys. (Term. žr. plč. Aksioma.)

Aktyvacija - sužadinimas, apdorojimas, parengimas ar pan., kad kažkoks veiksmas (reakcija, savybė, būsena, kitimas, virsmas ir pan.) vyktų lengviau, sparčiau, stipriau ir t.t.

Aktyvacijos energija - (chem.) dalelėms (1 mol atomų ar molekulių) suteikta energija, kurios reikia reakcijai prasidėti, t. y. mažiausia energija, reikalinga reakcijai vykti.

Aktyvatorius - žr. ter. ↑ aktyviklis.

Aktyviklis (aktyvatorius) - chem., medžiaga, aktyvinanti reagentą arba procesą.