Dirginimas – faktorių arba veiksnių (dažniausiai išorinių) poveikis, kuris sukelia (sužadina) ląstelės arba audinio būklės pokyčius ir keičia funkciją. Organizmo organai ir ląstelės reaguoja į įvairius išorės ir vidaus dirgiklius biologinėmis reakcijomis. Silpniausias dirginimas, kuris sukelia minimalų atsaką, vadinamas slenkstiniu. Priešslenkstinis dirginimas atsako nesukelia, bet pakartotas kelis kartus gali jį sukelti. Todėl reakciją sukelia tik atitinkamo stiprumo ir veikiantis tam tikrą laiką dirginimas. Dirginimo metu, pvz., ląstelėje, gali pasikeisti jos struktūra, augimas ir dalijimasis, gali susidaryti naujų cheminių junginių, pasikeisti funkcijų būklė arba ramybės potencialas, gali pasikeisti joje esančių junginių (pvz., kalio, kalcio ir kt.) sudėtis ir pan.