Kreatino fosfatas – (fosfokreatinas, kreatinfosfatas) susidaro raumenyse, fermentui kreatino kinazei fosforilinant kreatiną.

Jis yra didžiaenergis junginys, kurio daug yra ramybės būsenoje, bet atliekant kažkokį tai darbą (judesį ar veiksmą, kai raumenys susitraukinėja), t. y. kai didėja fizinė apkrova yra naudojamas kaip energijos šaltinis (jis panaudojamas ATP atnaujinti) pirmosiomis raumens susitraukimo sekundėmis.

Kreatino fosfatas (KF) yra svarbus pradiniame periode aprūpinant energija dirbantį raumenį. Kalbant kitaip, KF yra fosforilgrupės šaltinis, reikalingas greitai ATP sintezei. Pernešti fosforilgrupę nuo KF ant ADP yra greitesnis procesas, nei sintetinti ATP katabolinių procesų metu.

KF koncentracija griaučių raumenyse yra apie 30 mM, ji yra beveik 10 kartų didesnų nei ATP. Kituose organuose – lygiuosiuose raumenyse, smegenyse ir inkstuose – jo koncentracija siekia 5-10 mM. Fermentas kreatino kinazė katalizuoja grįžtamąją reakciją, t. y. sumažėjus ATP poreikiui arba padidėjus jo sintezei, kreatinas yra fosforilinamas ir atkuriamos jo atsargos.

Nefermentinio defosforilinimo pasekoje, pagrinde raumenyse, iš kreatino fosfato susidaro kreatininas, kuris pašalinamas iš organizmo su šlapimu. Kiekvieno individo kreatinino paros išskyrimas pastovus ir proporcingas bendrai raumeninei masei.

Kreatinino kiekio nustatymas kraujyje ir šlapime yra naudojamas sporto medicinoje charakterizuojant raumenų darbo intensyvumą ir esant kai kurioms patologinės būsenoms. Medicinoje, kraujyje yra nustatinėjami fermento kreatino kinazės ir jo izofermentinių formų aktyvumas, tai padeda nustatyti tokius susirgimus kaip miokardo infarktas, miopatijos ar raumenų distrofijos ir kt. (T. p. žr. term. Kreatinas.)