Chloras priklauso halogenams, VІІA grupės elementams (kaip ir fluoras, bromas ir jodas). Chloro molekulinė formulė Cl₂. Chloras yra žalsvai gelsvos spalvos, troškios, pažeidžiančios kvėpavimo organus dujos.

Chloras sudaro 0,19 % Žemės plutos masės, randamas mineraluose: akmens druskoje NaCl, silvinite, karnalite, taip pat aptinkamas jūrų ir sūriųjų ežerų vandenyse, gyvūnų skrandyje (HCI), ląstelių skystyje.

Kambario temperatūroje slegiamos lengvai skystėja. Kadangi chloro dujos yra 2,5 karto sunkesnės už orą, tai induose jos surenkamos kaip skysčiai. Chloras yra labai chemiškai aktyvus elementas, kuris tiesiogiai reaguoja su visomis vieninėmis medžiagomis, išskyrus O₂, N₂, ir inertines dujas. Aukštoje temperatūroje reakcijos dažnai vyksta susidarant liepsnai.

Chloro ir vandenilio mišinys, veikiamas ugnies arba tiesioginių saulės spindulių, labai staigiai tarpusavyje sureaguoja ir susidaro vandenilio chloridas. Su chloru taip pat reaguoja elementų hidridai. Tirpinant chlorą vandenyje, susidaro nedideli kiekiai HCI ir hipochlorito rūgšties HCIO. Hipochlorito rūgštis nepatvari ir vandenyje skyla (atskyla O atomas).

Chloru balinama (dažomosios medžiagos skaidomos oksidacijos būdu) ir dezinfekuojamas geriamasis vanduo. Pramonėje chloras gaunamas elektrolizuojant natrio chlorido tirpalą (natrio hidroksidas). Chloras naudojamas chemijos pramonėje daugeliui produktų gauti, pvz., druskos rūgščiai gaminti, vandeniui dezinfekuoti, organiniams junginiams sintetinti.

Vandeninis vandenilio chlorido tirpalas sudaro druskos rūgštį HCl – tai viena iš stipriųjų rūgščių. Chemiškai gryna koncentruota druskos rūgštis, kurios tankis 1,19 g/cm³ (apie 37 % HCl dujų) – bespalvis, aštraus dusinančio kvapo, rūkstantis drėgname ore skystis. Druskos rūgštis naudojama druskoms gauti, metalams lituoti ir jų paviršiams valyti, organiniams junginiams sintetinti.

Chloras (kaip ir bromas ar jodas) junginiuose gali turėti teigiamąjį oksidacijos laipsnį. Tokie junginiai yra labai aktyvūs oksidatoriai. Pavyzdžiui, chloru ir jo junginiais hipochloritais galima balinti skalbinius, naikinti mikroorganizmus (mikrobiologinei taršai buityje mažinti, nuotekoms valyti, pvz., plaukimo baseinuose). Šiuose junginiuose chloro oksidacijos laipsnis yra +1.

Chlorkalkės – gerai žinomas cheminis baliklis, dėl savo nuodingumo jis šiuo metu keičiamas kitomis, mažiau nuodingomis medžiagomis. Bet junginiai, kuriuose chloro oksidacijos laipsnis lygus +5, +7, yra dar stipresni oksidatoriai. Kalio chloratas KClO₃ (Bertoleto druska) naudojamas degtukams gaminti, fejerverkams; kalio perchloratas KClO₄ – plačiau naudojama pirotechninė medžiaga. Tokios medžiagos žinoma yra pavojingos, kadangi nepaisant saugumo gali įvykti sprogimas. (Tp.žr. Chloras(Cl).)