Chirurgija (gr. cheir – ranka + ergon – veiksmas, darbas) – med. šaka, tirianti ligas, kurios gydomos mechaniškai (instrumentais, rankomis, specialiais aparatais) veikiant patologinį procesą, kurianti tų ligų gydymo būdus, operacijų metodus.

Chirurgijos tikslas – atitaisyti normalią organizmo audinių ir organų fiziologinę būklę ir veiklą.

Nuo chirurgijos atsiskyrusios savarankiškomis medicinos šakomis tapo anesteziologija, ginekologija, neurochirurgija, onkologija, ortopedija, otorinolaringologija, širdies chirurgija, oftalmologija, mikrochirurgija, plastinė chirurgija, traumatologija.

Chirurgija skirstoma į pilvo ertmės organų, arba abdominalinę chirurgiją, krūtinės ląstos organų chirurgiją, arba torakalinę chirurgiją, veido ir žandikaulių atitaisomąją chirurgiją.

Chirurgija yra viena seniausių medicinos šakų. Chirurginių instrumentų, kaip liudija iškasenos, būta jau 6000 m. pr. m. e. Sen. Egipto gydytojai mokėjo gydyti kaulų lūžius, amputuoti galūnes, šalinti šlapimo pūslės akmenis, trepanuoti kaukolę, kastruoti.