bromas – simbolis Br, molekulinė formulė Br₂, agregatinė būsena – skystis; priklauso halogenams, kaip ir fluoras, chloras ir jodas – VIIA grupės elementai.

Visų jų atomų išoriniame sluoksnyje yra po 7 elektronus, todėl halogenams būdingas neigiamasis oksidacijos laipsnis. Kambario temperatūroje bromas yra tamsiai rudos spalvos skystis. Iš jo skiriasi raudonai rudi, aštraus kvapo, troškūs garai, dirginantys akis ir odą. Virimo temperatūra 59 °C . Bromo vandeninis tirpalas vadinamas bromo vandeniu. Priklausomai nuo bromo kiekio, jo spalva gali būti nuo gelsvos iki raudonai rudos.

Bromo cheminės savybės yra panašios į chloro, tačiau bromo cheminis reaktingumas yra mažesnis negu chloro. Bromas sudaro 2,5 · 10^-4 % Žemės plutos masės, jis mažiau paplitęs Žemės plutoje nei fluoras ir chloras. Randamas bromiduose NaBr, KBr, MgBr₂, aptinkamas jūrų vandenyje, sūriuose ežeruose, akmens druskoje.

Laisvasis bromas pavojingas – jo garai nuodingi, bromas (kaip ir jodas) gali nudeginti odą. Pramonėje bromas vartojamas etileno dibromidui C₂H₄Br₂ gaminti. Šio junginio, kaip ir etileno dichlorido, dedama į benziną, kad į išmetamąsias dujas nepatektų benzino antidetonacinio priedo – švino tetraetilo Pb(C₂H₅)₄. Bromas vartojamas pesticidams, MeBr bei dibromchlorpropanui gaminti.

Tris(dibromopropil)fosfato (Br₂C₃H₅O)₃PO, kaip degimą sulaikančios medžiagos, dedama į pluoštus, plastmases, dangas, kilimus. Br₂ organiniai junginiai vartojami kaip didelio tankio gręžimo skysčiai, dažančiosios medžiagos, vaistai, neorganiniai junginiai, pvz., HBr naudojamas šarminių metalų bromidams, bromatams gauti.

Bromo junginiai, pavyzdžiui, KBr, NaBr naudojami medicinoje, AgBr – fotografijos mene, kino pramonėje.

Bromas priskiriamas mineralinėms medžiagoms, mikroelementams, jis mažais kiekiais būtinas elementas žmogaus organizme, nors jo biologinė reikšmė organizmui dar pakankamai mažai ištirta. ( T. p. žr. plč. bromas(Br).)