Sulfidai – neorganinėje chemijoje tai yra sieros junginiai su metalais (taip pat su kai kuriais nemetalais В, Si, Р, As).
Kaitinama siera jungiasi beveik su visais elementais. Metalams reaguojant su siera, gaunami sulfidai – daugiausia vandenyje netirpios medžiagos. Kai kurie jų reaguoja su stipriosiomis rūgštimis (pavyzdžiui, druskomis), tada gaunamas vandenilio sulfidas H2S.
Vandenilio sulfidas – bjauriai dvokiančios (supuvusio kiaušinio kvapo), nuodingos dujos;
susidaro vykstant biologiniams procesams: pūvant maistui, dumblui, mėšlui ir kt;
jo visada yra atmosferoje.
Vandenilio sulfidas – silpnoji rūgštis; jis gali reaguoti su baziniais oksidais. Vandenilio sulfido rūgšties metalų druskos vadinamos metalų sulfidais. Tai daugelis svarbiausių gamtoje randamų metališkųjų elementų mineralai ir rūdos, todėl labai svarbu yra iš jų išgauti metalus.
Degant metalų sulfidams, susidaro metalų oksidai arba sulfatai. Taigi, sulfidai chemijoje gali būti nagrinėjami kaip vandenilio sulfido rūgšties druskos. Sulfidų savybės priklauso nuo metalų, kurie įeina į jų sudėtį; bendra formulė M2S (M – vienvalentis metalas).
Organinėje chem. sulfidai yra esterių junginiai turintys bendrą formulę R2S (R – vienvalentis organinis radikalas (liekana)).