bromas žmogaus organizme.

Bromas priskiriamas mikroelementams ir manoma, kad jis mažais kiekiais būtinas elementas žmogaus organizme, nors jo biologinė reikšmė organizmui dar pakankamai mažai ištirta. Žmonių ir gyvūnų organizmuose bromas buvo aptiktas daug kartų, bet jo tikra funkcija iki galo taip ir neaiški. Dar iki šiol kartais neapsisprendžiama – ar bromo buvimas organizme yra atsitiktinis, ar vis dėlto jis yra gyvų organizmų pastovi sudėtinė dalis.

Tarp mokslo srities atstovų yra darančių prielaidą, kad labiausiai tikėtina, jog bromas į žmogaus organizmą patenka būtent iš išorės. Tai yra pakankamai dažnas ir pastovus reiškinys, tad bromo buvimas organuose turi būti nagrinėjamas kaip normalus reiškinys.

Panaudojimas medicinoje.

Medicinoje bromas imtas naudoti netrukus nuo jo atradimo. Jau 1828 m. bromą bandė naudoti vietoj jodo gydant sifilį, bet be rezultatų. Nuo 1864 m. kalio bromidas imtas naudoti gydant nemigą ir mažinant bei silpninant epilepsinius priepuolius.

Eksperimentiniu būdu išsiaiškinti bromo druskų vaistines savybes gyvūnams, taip pat kaip ir sveikiems žmonėms, nėra lengva, bet ligotiems bromo junginių poveikio skirtumas nuo chlorinių yra labiau išreikštas.

Bromo preparatai, kaip neorganiniai arba organiniai junginiai, yra naudojami terapiniais tikslais medicinoje. Jų pasireiškiančios savybės naudojamos gydant tokius sutrikimus ar ligas kaip epilepsija – sumažinant ar susilpninant, kartais net sustabdančius (preparatų vartojimo metu) priepuolius. Esant nerviniam susijaudinimui, isterijai, širdies dideliam plakimui (naudojant širdies plakimas sulėtėja). Gydyti nemigai, neuralginiams skausmams, įvairios kilmės traukulių priepuoliams, skausmingoms erekcijoms, šlapimo nelaikymui, chorėjai, alkoholizmui, baltajai karštinei, migrenai, kokliušui ir kt.

Bromo poveikis organizme.

Pirmą kartą (eksperimentiniu būdu) nustatinėjant bromo poveikį, taip pat didėjantį vaistinį poveikį buvo susidarytas toks vaizdas: nuo bromo druskų atsiranda lokalus dirginantis poveikis į burnos, gerklės ir skrandžio gleivinę;

padidėja seilėtekis, sustiprėja apetitas ir skrandžio judrumas, ypač tuščio;

esant didelėms bromo dozėms pasireiškia kaktos sinusų skausmas;

atmintis ir protavimo aiškumas krenta, kalbėsena lėtėja;

palengva pasireiškia nuovargio jausmas;

atsiranda noras ilsėtis, apsnūdimo būsena;

regėjimas kiek nusilpsta, dvejinasi ir tampa miglotas;

silpnėja klausa, atsiranda ataksija;

širdies susitraukimai lėtėja;

krenta kūno temperatūra.

Toks pateiktas simptomų kompleksas yra būdingas ir esant ūmiam apsinuodijimui bromu.

Pasak kai kurių mokslininkų – bromo slopinantis, pažeidžiantis poveikis pirmiausiai pasireiškia smegenų srityje, pažeidžiami centrai atsakingi už valios (valingus), sąmonės, lygsvaros ir raumeninių judesių valdymą. Kiek vėliau bromo poveikis gali persimesti ir į nugaros smegenų sritis ir nuo jų priklausomas organizmo funkcijas.

Medžiagų apykaitos pakitimai, naudojant bromo preparatus, dar silpnokai ištirtas. Nors šlapimo išsiskyrimas kiek padidėja, o kai kurių šalinamų medžiagų kartu su šlapimu kiekiai sumažėja arba padidėja nežymiai.

Reikia pripažinti, kad įvairių tyrimų rezultatai, tiriant bromo druskų poveikį, kiek skiriasi ir negalima jų pripažinti visiškai tiksliais. Įvedant į organizmą bromo preparatus bromas jame pasiskirsto netolygiai, pvz., kraujyje jo aptinkama daugiausiai, kepenyse ir inkstuose tik likučiai, smegenyse labai mažai.

Bromas ir chloras.

Bromo kaupimasis (deponavimas) organizme yra labai priklausomas nuo chloro buvimo organizme: kuo organizmas mažiau turi chloro, tuo daugiau bromo jame užsilaiko. Be to, bromas stojasi į chloro vietą jį pakeisdamas, pvz., tokiuose atvejuose, kai skrandžio sulčių sudėtyje vietoj druskos rūgšties yra aptinkama brominės.

Dėl tos priežasties, naudojamų preparatų su bromu efektingumui pasiekti, gydymo metu gali būti reikalaujama sumažinti chloro (tiesiog valgomosios druskos) vartojimą, kadangi chloras skatina bromo išskyrimą. Analogiškai atvirkščiai – stipriai ar chroniškai apsinuodijus bromu, chloro kiekis gali būti pakeliamas.

Apsinuodijimas ir pašalinis poveikis.

Bromo junginių išskyrimas (pašalinimas) iš organizmo daugiausiai vyksta per inkstus. Nors nedideliais kiekiais gali būti pašalinamas per žarnyną, kartu su gleivinių išskyromis, per odą ar su pienu.

Bromo išskyrimas per odą (pvz., su prakaitu) gali sukelti įvairius odos bėrimus, nors toks pasireiškimas pastebimas tik esant ūmiam ar ilgalaikiam apsinuodijimui bromu. Ūmaus, greito apsinuodijimo bromu simptomai jau kiek aprašyti aukščiau. Lėtinio arba chroninio apsinuodijimo metu pastebimas bendras išsekimas, mažakraujystė, apetito stoka, katarinė gleivinių būklė (akies vokų, nosies, gerklės, bronchų, žarnyno), stiprus troškulys, viduriavimas, galūnių šalimas, odos bėrimai, silpnas pulsas, kalbėsenos sutrikimai, protinio mąstymo silpnėjimas, atminties suprastėjimas, skausmo jautrumo sumažėjimas, bendras jėgų sumažėjimas.

Bromizmo pasireiškimas yra aiškinamas didelių bromo kiekių buvimu, kuris aktyviai veikia kaip ir pagal savo buvimo vietą organizme, taip ir jo išskyrimo vietose. Bromizmo atveju, žymus palengvėjimas sulaukiamas po visiško bromo preparatų vartojimo nutraukimo. Taip pat padeda tirpalas su NaCl arba tiesiog gerti mineralinį vandenį su šiais mineralais, padidinti pieno naudojimą, padeda gerklės ir burnos skalavimas su bromą rišančiais tirpalais, odos higiena (jos palaikymas švaroje, dažnas prausimas).

Apsinuodijus bromo garais, nukentėjusį būtinai reikia išgabenti į švarų orą, galima laikas nuo laiko duodi pauostyti vandeninį amoniako tirpalą (amonio hidroksido tirpalą). Stipriai apsinuodijus bromo preparatais juos suvartojus reiktų išplauti skrandį ir žinoma tiek pirmu, tiek antru atveju nukentėjusį reiktų gabenti į medicininę įstaigą, kur bus panaudotos kitos gelbėjimo priemonės.

Apibendrinimas sportininkas.

Nereikia pamiršti – bromas ir jo garai toksiški. Bromas iš vaistinės, pvz., kalio arba natrio bromidų vandeniniai tirpalai, kurie naudojami gydyti tam tikrus sutrikimus yra visiškai ne tas pats kas elementinis (laisvasis) bromas, kuris yra labai toksiška medžiaga ir jo jokiu būdu negalima naudoti vidiniam ar medicininiam vartojimui).

Jis labai mažais kiekiais aptinkamas organizme, bet tiksli paskirtis visiškai neaiški. Šia tema tyrimai yra atliekami ir kai kurie jau duoda rezultatus.

Tokios kaip saugios rekomenduojamos vartojimo normos nėra, kadangi jo lengva perdozuoti. Kai kurie šaltiniai teigia, kad žmogui 14 mg bromo vienam kilogramui yra mirtina dozė.

Bromas dažniausiai naudojamas pramonėje arba medicinoje, todėl jo neverta ieškoti papildų formoje. Juo labiau kaip specializuoto pavienio preparato formoje. O ir kyla klausimas – kokiu tikslu jį vartoti, pvz., siekiant organizmo sveikatinimo, ko iš jo tikėtis?

Rekomendacijos sportininkams – „krautis” dėl bromo per daug nereikia. Šiandienos žiniomis, jo stygius (priešingai nei jo perteklius) didelios žalos neatneš. O kol laukiam rimtų tyrimų išvadų galima tik paminėti, kad bromo didesnis gaunamas šaltinis iš maisto produktų yra jūrų gerybės (pvz., įvairūs jūrų dumbliai).