alergija (gr. allos – kitas + ergeia – veikimas) – pakitęs organizmo imuninis atsakas į alergeną, pasireiškiantis specifinių antikūnų ir įjautrintų limfocitų gamyba. Organizmo gebėjimas ypatingai jautriai reaguoti į vėl patekusį alergeną, į kurį kiti visai nereaguoja. Alergija gali būti nulemta antikūnų arba ląstelių. Alergija t. p. vadinama padidėjęs jautrumas bet kokiems išoriniams veiksniams.
Pirmą sykį alergenams patekus į organizmą, jame per 2-21 d. (priklausomai nuo alergeno kiekio, organizmo savybių) susidaro antikūnų, vadinamų imunoglobulinais. Jau esant pakankamam antikūnų kiekiui ir vėl patekus specifiniam alergenui (prieš kurį yra pasigaminusių antikūnų), gali įvykti alerginė reakcija. Laikotarpis tarp alergeno patekimo ir antikūnų pasigaminimo vadinamas sensibilizacijos (alergizacijos) periodu.
Pati alergija dar nereiškia ligos ar liguistos būsenos: klinikinių jos požymių atsiranda tik tada, kai įsijautrinusiam žmogui patenka alergenas ir tam alergenui pasigamina antikūnų. Manoma, kad yra paveldima, bet tai nereiškia, kad alergiškam žmogui būtinai teks sirgti alergine liga.
Normaliomis sąlygomis kartotinė infekcija nesukelia jokių klinikinių simptomų, ir užkratas sunaikinamas. Susidarius imunitetui, vyrauja apsauginės reakcijos be ląstelių funkcijos ir struktūros pažeidimų. Alerginių ligų profilaktikai svarbiausia yra nustatyti alergeną. Alergenai yra antigeninės arba haptinės prigimties medžiaga, įjautrinanti organizmą ir sukelianti organizmo alergijas ( ↑ Alergenas.).
Alergija tampa vis svarbesnė problema, nes daugėja žmonių, sergančių alerginėmis ligomis. Žmonės suvartoja vis daugiau vaistų, plinta vakcinacija, daugėja įvairių cheminių, sintetinių medžiagų mūsų buityje, pramonėje, žemės ūkyje. Dažnai visoms šioms medžiagoms būdingos alergenų savybės, todėl alergija vadinama civilizacijos liga. Alergenų gausa, įvairūs jų patekimo į organizmą būdai, kitų veiksnių įtaka lemia alerginių ligų simptomų polimorfizmą ir komplikacijas. Tai sunkina alergijos simptomatiką.
Apibendrinimas.
Alergija – organizmo imuninės sistemos būklė, padidėjęs jautrumas alergenui. Alergija, tai perdėta imuniteto reakcija į maistą, žiedadulkes, naminių gyvūnėlių kailio daleles, konservantus, erkes, vaisius ir pan.
Alergijų vis daugėja, tačiau kodėl atsiranda šios rūšies imuniteto defektas iki šiol nelabai aišku. Manoma, kad įtakos turi konservantai maiste, užterštumas, sintetika aplinkoje, trumpas kūdikių maitinimas krūtimi, rūkymas pastojus, paveldėjimas ir kt.
Odos bėrimas yra dažniausia alergijos išraiška, taip pat skausmas akyse, patinimas, išskyros iš nosies, čiaudulys, kosulys ir kt. Gali pasitaikyti ir itin sunkių ligos formų, pvz., anafilaksinis šokas.
Kodėl vieni ar kiti veiksniai sukelia alergijas vis dar bandoma išsiaiškinti, o iki tol yra iškelta keletas galimų jos atsiradimo teorijų. Viena iš tokių yra per daug puoselėjama higiena, kadangi pernelyg uolus jos laikymasis saugo organizmą nuo kontakto su daugelių antigenų ir tai sukelia nepakankamą imuninės sistemos stimuliavimą.
Tokiu atveju manoma, kadangi mūsų organizmas yra taip sukonstruotas, kad turi nuolat priešintis atitinkamam grėsmės lygiui, tai imuninė sistema ima reaguoti net į visai nepavojingus antigenus. Yra pastebima, kad vargingiau gyvenantys žmonės ar tautos, taipogi žmonės esantys nepalankesnėse gyvenimo sąlygose rečiau kenčia nuo imuninių sutrikimų.
Bet kita vertus reikia atminti, kad tokie pastebėjimai tėra tik tikimybinė arba statistinė priklausomybė, neturinti griežto funkcinio ryšio, o ne priežasties ir pasekmės ryšys. Taipogi manoma, kad alergijas sukeliantį poveikį turi cheminių pramonės produktų vis didesnis vartojimas ir kitų, prieš tai jau paminėtų aukščiau veiksnių augimas. Nors yra atlikta daug tyrimų, bet jais remiantis dar negalima visiškai paaiškinti, kodėl vienus tie patys faktoriai veikia alergiškai, o kitus ne.