Endotoksikozė – įvairių ligų komplikacija, kuri susijusi su homeostazės sutrikimu, dėl endogeninių toksinių medžiagų (pasižyminčių išreikštu biologiniu aktyvumu) susikaupimo organizme.

Klinikinėje praktikoje endotoksikozė paprastai yra nagrinėjama kaip endogeninės intoksikacijos sindromas, kuris atsiranda esant ūmiai arba lėtinei natūralios detoksikacinės organizmo sistemos nepakankamai funkcijai (negebėjimas efektyviai pašalinti apykaitos produktus).

Skirtingai intoksikacijai, endotoksikozę vadina jau susiformavusią  apsinuodijimo endogeninės prigimties medžiagomis būklę, o terminu „intoksikacija” pažymimas visas intensyvus organizmo apsinuodijimo patologinis procesas.

Endotoksikozės likvidacijos procesams pažymėti yra naudojamas terminas „detoksikacija” ir „dezintoksikacija”. Paskutinis terminas dažniau naudojamas apibūdinti gydymo metodus, kuriais sustiprinami natūralūs organizmo apsivalymo procesai.

Kalbant apie endotoksikozės klinikinius požymius, tai praktiškai esant bet kokiam susirgimui, ypač infekcinės kilmės, pas vaikų ir suaugusių išsivysto simptomai, kurie yra būdingi „endogeninei intoksikacijai”: silpnumas, nejudrumas, pykinimas ir vėmimas, apetito stoka ir kūno masės mažėjimas, prakaitavimas, odos pabalimas, tachikardija, hipotonija ir kt.