Alergenas (gr. allos-  kitas + ergeia – veikimas + genos – giminė, kilmė) – antigenas, galintis organizme sukelti alerginių antikūnų gamybą, o vėl patekęs – alerginę reakciją arba alerginę ligą. Alergenas susideda iš įvairių baltymų ir angliavandenių.  Alergenais vadinami ir medicininiai preparatai (įvairių medžiagų ištraukos), vartojami alerginėms ligoms diagnozuoti ir gydyti.

Daugelis alergenų, sąveikaujančių su imunoglobulinais (IgE ir IgG), yra baltymai, dažnai su šoninėmis angliavandenių grandinėmis. Ypatingomis aplinkybėmis gryni angliavandeniai taip pat gali būti alergenai. Mažos molekulinės masės cheminiai junginiai prie alergenų priskiriami retai, pvz., izocianatai ir anhidridai, veikdami kaip haptenai, gali būti laikomi alergenais, skatinančiais IgE antikūnų gamybą. Klasikiniai alergenai, sukeliantys alerginį kontaktinį dermatitą, yra mažos molekulinės masės cheminės medžiagos, sąveikaujančios su T ląstelėmis, pvz., chromas, nikelis, formaldehidas.

Alergenų skirstymas.

Alergenai pagal patekimo į organizmą būdą gali būti skirstomi į įkvepiamuosius, patenkančius per burną, ir injekcinius.

Pagal prigimtį alergenai skirstomi į infekcinius ir neinfekcinius, o pagal sandaros tipą – į haptenus ir visaverčius alergenus.

Alergenai į organizmą gali patekti pro odą (cheminės medžiagos, skalbimo priemonės, kosmetika, vaistiniai tepalai),

kvėpavimo takus (įvairios dulkės, žiedadulkės, grybeliai),

virškinamąjį traktą (maistas, vaistai).

Kai kada alergenai susidaro ir pačiame organizme, dėl bet kurių priežasčių pakitus saviems baltymams (dėl spinduliavimo, cheminių medžiagų poveikio, ligos). Toks alergenas vadinamas autoalergenu.

Alergenų skirstymas pagal prigimtį:

1) Neinfekciniai:

a) Buitiniai: namų dulkės, pagalvių plunksnos, įvairių rūšių erkės, augalinis pluoštas, mikroskopinių grybų sporos.

b) Vabzdžių: bitės, vapsvos, širšės, dafnijos.

c) Epiderminiai: arklio, katės, šuns, avies vilnos, jūros kiaulytės, triušio ir kt.

d) Vaistai: bet kuris vaistas.

e) Pramonės (cheminiai) alergenai: buityje naudojamos medžiagos, kosmetikos priemonės, skalbikliai ir kt.

f) Maisto: bet kuris maisto produktas.

g) Žiedadulkės: medžių, žolių, piktžolių.

2) Infekciniai:

a) Mikroskopiniai grybai: nepatogeniniai: Penicillium, Aspergillium, Alternaria, Mucor, Candida, Cladosporium; patogeniniai: Tricophyton, Epidermophyton, Rubrophyton ir kt.

b) Bakterijos.

c) virusai.

Alergenai ne visiems žmonėms sukelia alerginių antikūnų gamybą ir alergines reakcijas. Tai dažniau atsitinka asmenims, kurie turi polinkį alergiškai reaguoti. Alergenų klinikinis pasireiškimas pasireiškia bendru arba vietiniu uždegiminiu atsaku į alergeną, pvz., patinimai apie nosį, akių paraudimas ir skausmas, kvėpavimo sistemos sutrikimai (bronchiniai spazmai, švilpiantis kvėpavimas, uždusimas, astmos priepuoliai), ausų pažeidimai (skausmas, klausos sumažėjimas), odos problemos (išbėrimai, egzemos, dermatitas), kartais pasitaiko galvos skausmas ir kt.