Abstinentas (lot. abstinens, kilm. abstinentis - susilaikantis) - 1. Šalininkas susilaikyti nuo ko nors, dažniausiai tai  blaivininkas, žmogus, visiškai negeriantis alkoholinių gėrimų, nevartojantis kitų svaiginamųjų medžiagų. Vieni abstinentais tampa sąmoningai jaunystėje, kiti - po gydymo, daugiausia nuo alkoholizmo. 2. Abstinencijos sindromas - fizinių ir (arba) psichikos sutrikimų sindromas, kuris išsivysto priklausomiems nuo narkotikų pacientams praėjus tam tikram laikui po vaisto vartojimo nutraukimo ar jo dozės sumažinimo. 3. Abstinencija (psichoanalizė) - terminas, apibūdinantis pacientų, sergančių baimės isterija ir įkyrių būsenų, minčių (obsesijos) neuroze psichoanalitinės terapijos procese, būklę.

  Aceruloplazminemija - pakankamai reta paveldima liga (Vilsono Konovalovo liga), kuri atsiranda dėl tam tikro geno, koduojančio varį pernešančio baltymo (ceruloplazmino) sintezę, mutacijos. Sutrinkus ceruloplazmino biosintezei, sumažėja jo koncentracija, arba sintetinamas nenormalusis apoceruloplazminas. (Term žr. plč. Aceruloplazminemija.)

Acidemija - pernelyg didelis kraujo rūgštingumas (kraujo pH sumažėja - pH<7,34). Sutrikimas (liga) atsiranda (išsivysto) padidėjus rūgščių kiekiui kraujyje (nedisocijuotoje formoje arba anijonų pavidalu), kurių normos būsenoje kraujyje neaptinkama arba būna aptinkamos (jų buvimas) tik itin mažais kiekiais, ir/arba atsiranda kraujyje sumažėjus šarmų kiekiui. (T.p. žr. tem. ↑ Acidozė)

Acidozė - rūgščių padidėjimas organizmo audiniuose ir kraujyje, organizmo vidinės terpės parūgštėjimas. (Term. žr. plč. Acidozė.)

Adaptacija (lot. adaptatio - pritaikymas) - organizmo prisitaikymas, t. y. jo sandaros ir funkcijų pasikeitimas, pakitus aplinkai; prisitaikymas prie kintančių gyvenimo sąlygų. Padeda palaikyti homeostazę. (Term. žr. plč. Adaptacija.)

Adaptacijos sindromas (prisitaikomasis sindromas) - žmogaus ar gyvūno organizmo savigynos reakcijos į stiprius ir ilgai trunkančius nepalankius veiksnius - stresorius. Stresoriaus sukelta funkcinė organizmo būsena vadinama stresu. (Term. žr. plč. Adaptacijos sindromas.)

Adekvatus (lot. adaequatus - prilygintas, prilygstantis) - tolygus, tapatus, atitinkantis, pvz., visiškai atitinkantis tikrovę.

Adenozilkobalaminas - ↑ 5'-deoksiadenozilkobalaminas.

Adenozintrifosfatazė - fermentas, katalizuojantis ATP hidrolizę. (Term. žr. plč. ↑ ATPazės.)

Adonitolis - alditolis, alkoholis ribitolis; chem. forml. - C5H12O5.