sveikimas
Sveikimas (rekonvalescencija; priešdėlis re-↑ + lot. convalescentia - sveikimas, sveikti) - ligos sutrikdytos organizmo veiklos atsinaujinimas. Bet kuri liga organizme sukelia dvejopų pokyčių: žalojamųjų (pakinta organų struktūra, funkcijos) ir apsauginių, arba gyvybinių (apie ligos židinį kaupiasi baltųjų kraujo kūnelių, ligonis karščiuoja ir pan.). Kol organizmo veiklą trukdantys veiksniai stipresni už apsaugines jėgas, liga progresuoja: pereina slaptąjį, prodrominį ir kliniškai ryškų periodą, per kurį ligos simptomai (skausmai, dusulys, viduriavimas ar kt.) būna ryškiausi. Kliniškai ryškiame periode apsauginės jėgos, nuo ligos pradžios susikaupusios ir sustiprėjusios, ima veikti labiausiai, o į periodo pabaigą modifikuojasi. Prasideda sveikimas: ligos reiškiniai ima nykti, atsinaujina pažeistų organų ir audinių struktūra. Pasveikstama visiškai (organo struktūra ir funkcija atsinaujina visiškai) arba iš dalies (lieka pokyčių, pvz., po miokardo infarkto - randinis audinys). Sveikimo trukmę ir padarinius sąlygoja ligos pobūdis, organizmo ypatybės, medicininė pagalba. Ligą reikia kuo anksčiau diagnozuoti ir profesionaliai, o ne savarankiškai, gydyti.