refleksas

Continue Readingrefleksas

Refleksas - nervų sistemos nulemta atsakomoji organizmo reakcija į dirgiklį. Skirstoma į nesąlyginius ir sąlyginius refleksus. (Term. žr. plč. Refleksas.)

regeneracija

Continue Readingregeneracija

Regeneracija (lot. regeneratio- atgaivinimas, atnaujinimas) - 1) Atgimimas, atsinaujinimas, atkūrimas to, kas buvo sugriauta. 2) Biol., organizmo galėjimas atkurti audinius, organus. 3) Chem., cheminės medžiagos, pakitusios dėl cheminių ar fizikinių veiksnių, pradinės būsenos atkūrimas.

regeneratorius

Continue Readingregeneratorius

Regeneratorius - 1. įkrautinis šilumokaitis, kurio šilumnešiai, perduodami ir perimdami šilumą, paeiliui liečia tuos pačius aparato paviršius; 2. įrenginys panaudotoms medžiagoms atnaujinti.

regresas

Continue Readingregresas

Regresas - (lot. regressus - judėjimas, grįžimas atgal) - 1. Sugrįžimas, pablogėjimas, nuosmukis, degradacija, nukritimas, stagnacija. 2. Smukimas nuo aukštesnio lygio į žemesnį, kitimas į blogąją pusę. Degradacijos procesai, organizacijos lygio mažėjimas ir gebėjimo atlikti tam tikras funkcijas praradimas. Jis taip pat apima stagnacijos laikotarpius ir grįžimą prie pasenusių formų ir struktūrų. Tai priešingybė progresui. 3. Biol. organizmų sandaros supaprastėjimas, prisitaikant prie pakitusių aplinkos sąlygų.

regresija

Continue Readingregresija

Regresija (lot. regressio – judėjimas atgal) – 1) dažniausiai vartojama reikšme – objekto vystymosi eigoje grįžimo į anksčiau praeitas stadijas, būsenas, formas ir funkcionavimo būdus procesas, mechanizmas ir rezultatas; 2) psichologijoje – psichinės gynybos forma ir mechanizmas Jai būdinga tai, kad jai įvykus, grįžtama prie primityvesnių elgesio ir mąstymo formų, kurios buvo būdingos ankstesniam ontogenetinio vystymosi etapui. (Žr. plč. ↑  Regresija (psichologijoje).)

rehidratacija

Continue Readingrehidratacija

Rehidratacija (re- + hidratacija) - pakartotina, atstatomoji hidratacija. Drėgmės kiekio atstatymas medžiagoje, audinyje ir pan.; vandens kiekio organizme atstatymas. Vandens kiekio organizme atstatymas fizinio darbo metu (pvz., per treniruotę ir po jos) yra svarbus veiksnys palaikant ištvermę ir organizme vykstančių apykaitinių procesų pusiausvyros palaikyme.