Biologiškai aktyvios formos ir aptikimas gamtoje.

Vitaminas A – gamtoje dažniausiai randamas riebalinių rūgščių esterių pavidalu. Šiam vitaminui priklauso grupė medžiagų, kurios turi panašią cheminę struktūrą ir yra tirpios riebaluose. Viena iš svarbesnių vitamino formų yra retinolis (aktyviausias), taip pat retinalis ir retino (retinoinė) rūgštis. Retinolis yra gelsvi kristalai; netirpsta vandenyje, gerai tirpsta riebaluose ir jų tirpikliuose; šarmams yra atsparus, bet suyra veikiant rūgštims, neatsparus UV spinduliuotei; lengvai oksiduojasi su deguonimi. Visos šios medžiagos (retinolis, retinalis, retino rūgštis) yra aktyvios vitamino A formos.

Organizme retinolis virsta retinaliu (aldehidu; po retinolio oksidacijos) ir retinoine rūgštimi. Tiek retinalis, tiek retinolis gali virsti vienas kitu, o štai iš retinoinės rūgšties, kuri susidaro oksiduojantis retinaliui, negali susidaryti nei viena iš paminėtų dviejų kitų formų. Retinolis ir jo junginiai organizme yra trans– konfigūracijos, nors, akies tinklainėje susidaro 11-cis-retinalis ir 11-cis-retinolis.

Augalinės kilmės vitamino A provitaminai (pirmtakai; provitaminai organizme virsta į vitaminus) yra α-karotenas, β-karotenas (aktyviausias iš karotenų) ir γ-karotenas. Dauguma augalų sintetina karotenoidus, specifinės geltonos ir raudonos spalvos šviesą sugeriančius pigmentus, jie gyvūnų organizme veikiant fermentams suskyla į vitaminą A. karotenoidai (kartais rašoma tiesiog karotinai) atlieka antioksidantų funkciją ir veikia kaip radikalų gaudyklės, saugodami ląstelių lipidus nuo peroksidacijos (prijungia lipidų peroksidus ir jų nesuporuotus elektronus, taip stabdydami peroksidacijos reakcijas).

Vitamino A sinergetinis (sąveikaujantis; kartu veikiantis; sustiprinantis vienas kitą) vitaminas yra E, kuris padeda išlaikyti retinolio aktyvią formą, absorbuoti jį iš žarnyno ir palaiko jo anabolinį efektą. Vitaminas A yra dažnai skiriamas kartu su vitaminu D.

Organizme atsiradus vitamino A poreikiui jis yra išskiriamas iš kepenų, jose yra kaupiama apie 90% jo atsargų. Be to, nedideliais kiekiais dar kaupiasi inkstuose, antinksčiuose ir riebaliniame audinyje. Maiste esantis retinolis yra hidrolizuojamas į retinolį ir laisvąsias riebalines rūgštis, o jo rezorbcijai reikia tulžies rūgšties. Vėliau, retinolis (iš retinolio esterių arba karotinų) sujungiamas (reesterifikuojamas) su riebalinėmis rūgštimis ir būdamas chilomikronų sudėtyje patenka į limfą ir kiek vėliau į kraują, o dar vėliau patenka ir į kepenis, kur yra kaupiamas.

Vitamino A svarba organizmui.

Vitaminas A dalyvauja regėjimo procese, kadangi jis įeina į rodopsino (akies tinklainės pigmentas, sugeriantis šviesą) sudėtį. Trumpai sakant, tokių procesų metu, kai vitaminas A oksiduojasi iki 11-cis-retinalio, kuris susijungęs su baltymu opsinu sudaro rodopsiną, vyksta daug svarbių biocheminių procesų, perduodami nerviniai impulsai ir dėl šių vykstančių procesų mes tik geriau matome. Nors reikia paminėti, kad retinoidinė rūgštis nedalyvauja regėjimo procesuose. Taigi, kad mes geriau matytume prieblandoje ir tamsoje reikalingas rodopsinas, jo kiekis priklauso nuo A vitamino kiekio maiste.

Be regėjimo, vitamino A aktyvios formos dar dalyvauja ir yra būtinos augimui, vystymuisi ir audinių (ląstelių) diferenciacijai. Palaiko epitelinių audinių (odos epitelio, kvėpavimo, virškinimo organų, šlapimo ir lytinių takų gleivinių ir kt.) vientisumą. Retinolio rūgšties veikimo mechanizmas panašus į steroidinių hormonų, kadangi branduolyje jungiasi su specifiniais baltymais – receptoriais, o retinolio rūgšties–branduolio receptoriaus kompleksas jungiasi su chromatinu, aktyvina specifinių genų nurašymą ir atitinkamų baltymų, valdančių ląstelių augimą ir skaidymą, sintezę. Vitamino A provitaminai karotenoidai atlieka antioksidantų funkciją (nutraukia peroksidacijos reakcijas); imuninė funkcija; reikalingi embriono vystymuisi ir reprodukcijai; kaulų metabolizmui.

Vitamino trūkumas.

Ilgainiui, nepakankamai gaunant šio vitamino, prasideda neigiami atvirkštiniai pokyčiai nuo jau paminėtų. Dažniausiai vitamino pradeda trūkti tiems (vaikams ir suaugusiems), kurie mažai vartoja maisto racione daržovių ir vaisių, kuriuose yra karoteno. Taipogi mažai vartoja ir tinkamo gyvulinės kilmės maisto. Kūdikiams, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių, anksti nutraukiamas maitinimas mamos pienu irgi padidėja vitamino A trūkumo tikimybė.

Kitos vitamino A deficito priežastys gali būti tiesiog blogas jo įsisavinimas žarnyne, kuris beje gali būti susijęs ir su rūkymu ar alkoholizmu; kadangi vitaminas A yra tirpus riebaluose, tai nepakankamas riebalų kiekis blogai veikia jo panaudojimą; cinko trūkumas blogai atsiliepia įsisavinimui, transportavimui ir vitamino A metabolizmui.

Dar kartą kalbant apie akis, esant trūkumui akys gali imti sausėti, atsirasti opos, į jas gali patekti bakterijos, o viso to negydant galima ir apakt. Trūkstant vitamino A, sutrinka geležį pernešančio baltymo transferino biosintezė, dėl to gali atsirasti ar sustiprėti mažakraujystė (anemija). Augimo metu vaikams nepakankant vitamino A sulėtėja augimas. Sulėtėjus epitelio atsinaujinimui oda tampa šiurkšti ir trūkinėja. Virškinimo organų, kvėpavimo takų, šlapimo takų ir lytinių organų gleivinės ląstelių membranose (retinolis yra ląstelių membranų struktūrinė dalis) atsiranda įtrūkimai (lengviau patenka mikroorganizmai) ir mažėja atsparumas infekcijoms. Beje, trūkstant vitaminui A gali silpnėti spermatogenezė, o tai jau kenkia reprodukcijai, o moterims gali išnykti menstruacijos.

Vitamino perteklius.

Žinoma nereikia pamiršti ir tai, kad vitaminas A yra kaupiamas mūsų organizme (jis yra tirpus riebaluose ir taip greit nėra pašalinamas iš organizmo, kaip tirpūs vandenyje vitaminai), o jo kasdieninės didelės dozės gali veikti toksiškai. 20 000 -25 000 TV vitamino A dozė gali sukelti stiprų apsinuodijimą, o kasdieninis 4000 TV dozių vartojimas, 6-15 mėnesių eigoje gali sukelti chroninį apsinuodijimą. Nors, kartais nutinka ir taip, kad ir mažesnės kasdieninės dozės (nei aukščiau pateiktos) gali pradėti veikti organizme toksiškai (vaikams toksinis lygis gali atsirasti vartojant virš 1500 TV).

Hipervitaminozė prasideda nuo tokių simptomų kaip akies ragenos uždegimas, apetito stoka, nuovargis, depresija, mieguistumas, svaigulys, odos pažeidimai, pilvo skausmai (pykinimas, vėmimas), o stipresnis perdozavimas – kaulų ir sąnarių skausmai, kepenų ir blužnies padidėjimas ir kt.

Hipervitaminozė nuo β-karotino mažai tikėtina, bet kartais, vartojant per daug dideliais kiekiais karotenų yra galimi delno, kojų kulnų ir gleivių pageltimas, bet kartu gaunant pakankamą kiekį vitamino E ir C neigiamas poveikis sumažėja. Aštrus apsinuodijimas vitaminu A gali pasireikšti traukuliais ar net paralyžiumi, o pastovus chroninis perdozavimas gali pasireikšti galvos skausmais ar net kaulų lūžiais. Todėl, norint išvengti tokių nemalonumų, reikia stengtis neviršyti rekomenduojamos dienos normos.

Vitaminas A maisto produktuose.

Mėsa, kiaušiniai (ypač jo trynys, dar viena priežastis kodėl neverta trynio išmesti), pienas ir jo produktai, sviestas, žuvų taukai, kepenys (ypač jaučio), menkė (menkės ir jūros žuvų kepenėlės) – tai yra gyvulinės kilmės maisto produktai, kuriuose yra vitamino A.

karotenai gaunami iš augalinės kilmės maisto produktų – žalios lapinės daržovės, kopūstai, pomidorai, brokoliai, žirniai, špinatai, moliūgai, morkos, apelsinai, ananasai, persikai, obuoliai, vynuogės, šaltalankis, šermukšnio uogos.

Karotenai didesnėmis dozėmis nėra toksiški organizmui, bet jie negali visiškai pakeisti retinolio, kadangi tik ribotas jų kiekis gali pavirsti į vitaminą A. Didžiausias β-karoteno kiekis randamas įvairiose morkų rūšyse, bet nuo morkų rūšies vitamino kiekiai jose gali skirtis. Pavyzdžiui, šimte gramų morkų gali būti maždaug nuo 8 mg iki 25 mg. Be morkų pakankamai gerais šaltiniais dar laikoma paprika, svogūnai, salotos, moliūgai, pomidorai, rūgštynės.

Vitamino A paros poreikis.

Vitaminas A dažnai pateikiamas retinolio ekvivalentais (1ret.akv. lygus 1µg retinolio arba 6 µg β-karotino) arba tarptautiniais vienetais (1ret.ekv./1µg retinolio atitinka 3,33 TV vitamino A). Vidutiniškai vitamino A paros norma sudaro vyrams 900 µg (mikrogramai), o moterims 700 µg, esant pastoviam dideliam fiziniam krūviui poreikis gali padidėti.

Suaugusio žmogaus vitamino A paros rekomenduojama dozė išreikšta miligramais yra 1,5 mg, β-karotino – 2-5 mg.

Viršutinė leidžiama riba suaugusiems gali siekti iki 3000 µg per parą.

Lytis/amžius	tinkama riba µg/parą	viršutinė riba µg/parą
Kūdikiai 0-6 mėn. 7-12 mėn	400 500	600 600
Vaikai 1-3 m. 4-8 m.	300 400	600 900
Vyrai 9-13 m. 14->18 m. 19->70 m.	600 900 900	1700 2800 3000
Moterys 9-13 m. 14->18 m. 19->70 m.	600 700 700	1700 2800 3000
Nėščiosios <19 m. 19 > 50 m.	750 770	2800 3000
Motinos maitinančios krūtimi < 19 m. 19- >50m.	1200 1300	2800 3000