*Iš dalies nepakeičiamosios aminorūgštys, nes organizmas jas sintetina, tačiau sintezės greičio nepakanka augančiam vaiko organizmui.
**Nenaudojamos baltymo sintezei; susidaro kolageno brendimo metu.

Remiantis organizmo geba sintetinti, aminorūgštys skirstomos į nepakeičiamąsias ir pakeičiamąsias. Nepakeičiamųjų aminorūgščių organizmas negali sintetinti arba kai kurias sintetina nepakankamai, todėl jos turi būti gaunamos su maistu. Taigi, dešimt iš dvidešimties aminorūgščių, būtinų baltymų sintezei, yra nepakeičiamos. T.y. visiškai nepakeičiamos žmogaus organizmui yra aštuonios: valinas, leucinas, izoleucinas, treoninas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, triptofanas.

Argininas ir histidinas yra nepakeičiamos aminorūgštys tik intensyvios baltymų biosintezės laikotarpiu, organizmui augant ir sveikstant po ligų. Dvi aminorūgštys (tirozinas ir cisteinas) yra sąlygiškai pakeičiamosios. Tirozinas sintetinamas iš fenilalanino, o cisteinui susidaryti reikia metionino sieros atomų.

Likusios aminorūgštys yra pakeičiamosios, nes lengvai sintetinamos organizme (glicinas, alaninas, aspartatas, asparaginas, glutamatas, glutaminas, serinas, prolinas). Pakeičiamųjų aminorūgščių pakankami kiekiai sintetinami organizme iš nepakeičiamųjų aminorūgščių arba kitų baltyminių medžiagų.

Fiziologinė aminorūgščių klasifikacija nėra universali. Ji būdinga tik tam tikros rūšies organizmams. Tačiau minėtos aštuonios visiškai nepakeičiamos aminorūgštys yra universalios visiems organizmams. Kitų rūšių organizmai gali turėti skirtingą visiškai nepakeičiamųjų aminorūgščių kiekį. Trūkstant bent vienos nepakeičiamosios aminorūgšties yra neigiama azoto pusiausvyra, sutrinka vystymasis, pažeidžiama nervų sistemos funkcija.

Evoliucijos eigoje žmogus prarado gebėjimą sintetinti beveik pusę iš dvidešimties aminorūgščių įeinančių į baltymų sudėtį. Joms priskiriamos ir tos aminorūgštys, kurios sintetinamos keliais etapais ir jiems reikia didelio kiekio fermentų, kuriuos koduoja daugeliu genų. Vadinasi, tas aminorūgštis, kurių sintezė sudėtinga ir neekonomiška organizmui, yra naudingiau gauti su maistu. Kaip jau žinome – jas vadiname nepakeičiamosiomis. Tiek šių, tiek pakeičiamųjų aminorūgščių pagrindinis šaltinis organizmo ląstelėms yra maisto baltymai.

Įvairiuose maisto produktuose esamas baltymų kiekis svyruoja. Augalinės kilmės maisto produktuose baltymų kiekis yra mažas (išskyrus žirniai, pupos, soja). Na, o gyvulinės kilmės maisto produktuose baltymų yra pakankamai gausu (mėsa, žuvis, sūris ir kt.).

Baltymai nėra nepakeičiamas maistinis faktorius, bet jie yra juose esančių nepakeičiamųjų aminorūgščių šaltiniu, kurios yra būtinos normaliai mitybai.