Aminorūgštys (laisvosios ir esančios baltymų sudėtyje) turi beveik 95 % viso azoto, todėl būtent jos palaiko organizmo azoto balansą. Azoto pusiausvyra nustatinėjama norint palyginti azoto kiekį patenkantį į organizmą ir pasišalinantį iš jo. Azoto pusiausvyra yra svarbus aminorūgščių ir baltymų apykaitos metabolizmo rodiklis. Per parą aminorūgščių apykaitos metu netenkama apie 5-7 g azoto (azotas sudaro 16% baltymų masės). 83% viso organizmo azoto yra įjungiama į karbamidą, 7% – į amonio jonus, 10% – į šlapimo rūgštį ir kreatiną. Apie 95% karbamido ir didžioji dalis azotinių produktų išsiskiria su šlapimu. 1-2 g azoto iš nesuvirškintų baltymų išsiskiria su išmatomis. Taigi, azoto netenkama su šlapimu, išmatomis, seilėmis, prakaitu, pleiskanojant odai, su plaukais ir nagais.

Suaugusio žmogaus organizmui per parą reikia apie 85 g baltymų arba atitinkamo aminorūgščių kiekio. Azoto poreikis labai padidėja kūdikiams ir vaikams, taip pat nėštumo, laktacijos metu, gyjant žaizdoms, sveikstant po ilgos ligos, esant padidėjusiam fiziniam aktyvumui.

Azoto balansas – skirtumas tarp azoto kiekio patenkančio su maistu ir azoto kiekio, kuris išsiskiria (pvz., šlapalo ir amonio druskų pavidalu).

Jeigu patenkančio azoto kiekis lygus išsiskiriančio kiekiui, tai nusistovi azotinė pusiausvyra. Tokia būsena būna sveikiems žmonėms esant normaliai mitybai. Pas augančių vaikų, nėščių moterų, taipogi pas ligonių, sveikstančių po sunkių ligų, sunkumų kilnotojų, azotinis balansas gali būti teigiamas (azoto patenka, t.y gaunama daugiau negu išskiriama). Tada organizmo baltymų kiekis didėja ir yra susijęs su maisto baltymų padidėjusiu poreikiu.

Neigiamas azotinis balansas (išskiriama/pašalinama daugiau nei patenkama) pasitaiko senstant, badaujant ir sunkių ligų metu (pvz., sergant vėžio formomis, infekcinėmis ligomis, po nudegimų). Esant be baltyminei dietai azotinis balansas tampa neigiamas. Laikantis tokios dietos, jau pirmos savaitės bėgyje yra pastebimas išskiriamo azoto kiekio didėjimo sustojimas ir jis stabilizuojasi maždaug ties 4 g per parą riba. Toks azoto kiekis randasi 25 gramuose baltymų.

Vadinasi, esant baltyminiam badui per parą organizme yra išnaudojama apie 25 g nuosavų audinių baltymų. Minimalus baltymų kiekis maiste, kuris yra reikalingas palaikyti azotinę pusiausvyrą, atitinka 30-50 g per parą. O esant vidutiniai fizinei apkrovai optimalus kiekis sudaro ~100-120 g per parą. Beje, azoto pusiausvyra priklauso ir nuo tam tikrų hormonų padidėjusios ekskrecijos. Pvz., streso hormonai kortizolis ir adrenalinas aktyvina baltymų skilimą ir skatina laisvųjų aminorūgščių panaudojimą gliukoneogenezės procesui kepenyse.