Vanadis – cheminis VB grupės elementas; simbolis – V; pereinamasis metalas. Vanadis gali sudaryti įvairius junginius, pvz., oksidus, halogenidus, oksohalogenidus, įvairias druskas, anijoninius kompleksus. Vanadis priskiriamas mineralinėms medžiagoms, kurios aptinkamos žmogaus organizme.

1830 m. švedas N. Sefstriomas rado naują elementą ir pavadino jį skandinavų mitologinės deivės Vanadis vardu. 

Vanadžiui būdinga sudaryti mažesnio oksidacijos laipsnio junginius – redukuojant vanadžio druskų tirpalus cinko ir rūgšties mišiniu, vanadis redukuojasi iki oksidacijos laipsnio +2. Su vandeniliu vanadis ir jo analogai, panašiai kaip IVB grupės elementai, sudaro kietuosius hidridus.

Vanadžio Žemės plutoje yra gana daug – 136 ppm, tačiau jo junginiai yra išsklaidyti, retai sudaro didesnius telkinius. Jų, kaip priemaišų, dažniausiai randama silikatinėse bei sulfidinėse rūdose, taip pat Venesuelos naftoje, iš kurios išsiskiria V₂O₅ pavidalu deginimo procesuose.

Svarbiausi vanadžio pogrupio elementų mineralai: patronitas, sulvanitas, alaitas, vanadinitas. Vanadžio junginių randama geležies rūdose, fosforituose ir apatituose.

Apie pusę vanadžio gaunama iš vanadžio-geležies rūdų. Gaminant plieną, išskiriamas geležies vanadatas. Veikiant natrio vanadatą sieros rūgštimi, susidaro V₂O₅, kuris paskui redukuojamas metalotermiškai.

Kadangi gryną vanadį gauti sunku, tai daugiausia gaminama jo lydinio – ferovanadžio. Jis gaunamas redukuojant ferosiliciu kalcio vanadatą arba vanadžio, geležies ir kalcio oksidų mišinį.

Vanadis kaip grynas metalas yra pilkas, sunkiai lydosi, paramagnetinis, grynas metalas yra labai atsparus mechaniškai; veikiamas oro deguonies ir net vandens lengvai pasyvuojasi, todėl yra labai atsparus chemiškai.

Nešildomas vanadis tirpsta tik aqua regia ir koncentruotoje HF, šildomas – koncentruotose azoto ir sieros rūgštyse.

Reaguojant vanadžiui (ir vanadžio pogrupio elementams) su vandeniliu, susidaro patvarūs hidridai;

su azotu – labai atsparūs korozijai nitridai;

su anglimi – karbidai;

su boru – boridai.

Su metalais sudaro kietuosius tirpalus ir metališkuosius junginius, šių elementų priedai pagerina lydinių savybes.

Panaudojimas.

Daugiausia vanadžio suvartojama metalurgijoje – plienui legiruoti. Vanadžio plienai labai elastingi ir stiprūs. Dėl vertingų fizikinių bei cheminių savybių – aukštos lydymosi temperatūros, atsparumo korozijai, mechaninio stiprumo, mažo šiluminio plėtimosi – vanadis V (ir Nb, Ta) vartojami mašinų gamyboje, atominėje energetikoje.

Vanadis gali sudaryti įvairius junginius – oksidus, halogenidus, oksohalogenidus, įvairias druskas, anijoninius kompleksus. Junginiai su juo vartojami kaip katalizatoriai gaminant sieros rūgštį, oksiduojant spiritą, gaminant dažus.

Vanadžio junginiai pakankamai nuodingi, dirgina virškinamąjį traktą ir kvėpavimo takus.

Vanadis priskiriamas mineralinėms medžiagoms, kurios aptinkamos žmogaus organizme.

(T. p. žr. Vanadis(V).)