Hidroksiradikalas (OH•) – neutrali hidroksido jono forma. Vienelektroninės H2O2 redukcijos metu susidaro hidroksilo radikalas, kuris pasižymi ypač dideliu reaktyvumu. Pats stipriausias ir aktyviausias oksidatorius, aktyvusis radikalas, priskiriamas prie reaktyviųjų deguonies formų.
Hidroksiradikalai susidaro gyvojoje ir negyvojoje gamtoje. H2O2 skilimas, dalyvaujant pereinamiesiems metalams, yra pagrindinis hidroksiradikalų susidarymo būdas (Fentono reakcija). Jo gyvavimo trukmė apie 10-9 s, difuzijos spindulys – mažiau kaip 10 nm, todėl veikia tik arti taikinio esančias molekules. Šis radikalas nejudrus, nes iš karto (susidarymo vietoje) reaguoja su aplinkinėmis molekulėmis, jas pažeisdamas. Tai ypač stiprus oksidatorius. OH• sąveikos su biomolekulėmis metu dažniausiai susidaro kitas, mažiau reaktyvus radikalas, kuris gali sklisti ir tęsti grandininę reakciją su kitomis molekulėmis. Tokio grandininio proceso pavyzdys gali būti nesočiųjų riebalų rūgščių peroksidinė oksidacija, kurią pradeda hidroksiradikalas.
Hidroksiradikalas efektyviai oksiduoja baltymus, nukleorūgštis ir lipidus. Jo sukeltos grandininės reakcijos pažeidžia ląstelę. Susidaro iš vandenilio peroksido Fentono ar Haberio ir Veiso reakcijų metu, skylant peroksinitrito rūgščiai, vandens jonizacijos metu.
Hidroksiadikalui sąveikaujant su DNR ir RNR struktūroje esančiomis bazėmis, pvz., su timinu, susidaro daug antrinių radikalų, galinčių pažeisti kitas azoto bazes ir monosacharidus bei nulemti nukleorūgščių grandinės trūkius. Tokios pažaidos gali būti mutacijų atsiradimo ir ląstelių žuvimo priežastis.
Negyvojoje gamtoje, pvz., žemės atmosferoje, hidroksiradikalai susidaro vandens molekulių ir sužadinto deguonies reakcijos metu, ultravioletinei spinduliuotei sukėlus vandenilio peroksido (H2O2) disociaciją.
Troposferoje hidroksiradikalas reaguoja su daugeliu teršalų, todėl manoma, kad jis yra pirmasis veiksnys, mažinantis atmosferos užterštumą.
Hidroksiradikalų neinaktyvina fermentai, jų veikimą stabdo organizmo antioksidatoriai, pvz., glutationas, vitaminas E. (T. p. žr. term. Aktyviosios deguonies formos.)