Reumatinis artritas (lot. arthritis rheumatoidea) – lėtinė liga, kuri daugiausia pažeidžia sąnarius; viena iš reumatinių ligų.

Reumatoidiniu artritu dažniausiai serga vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys. 5-10% visų sergančiųjų vaikai, kurie gali susirgti dar per pirmuosius gyvenimo metus; jų reumatoidinis artritas vadinamas juveniliniu. Manoma, kad dažniau susergama, turint paveldėtą polinkį.

Ligai prasidėti turi reikšmės mikrobai, ypač virusai. Dažniausiai susergama, kai sumažėja organizmo atsparumas: peršalus, pervargus, po traumos. Sergant reumatoidinis artritu, organizme vyksta sudėtingi imuniniai pakitimai, gaminasi tam tikri antiantikūnai (vad. reumatoidinis faktorius), kurių dažnai būna ligonio kraujyje; tai padeda diagnozuoti ligą.

Sąnariuose prasideda uždegimas, juos skauda, jie patinsta, rytą būna sustingę, pasidaro nejudrūs, ilgainiui gali deformuotis. Silpsta ir nyksta gretimi raumenys. Reumatoidinis artritas gali pažeisti akis, vidaus organus (širdį, kepenis, inkstus, plaučius). ~50% ligonių, nuo ligos pradžios praėjus >5 m., tampa neįgaliais.

Liga dažniau prasideda iš lėto: ilgą laiką būna pažeistas tik vienas sąnarys. Kai prasideda ūminė, ligonis ima karščiuoti, blogai jaučiasi, jam patinsta ir skauda kelis sąnarius. Ligos eiga dažniausiai banguota: po reumatoidinio artrito paūmėjimo sveikata vėl pagerėja. Paūmėjimų gali būti peršalus, susirgus infekcine liga, po psichikos traumos, sumušus ar sužeidus sąnarį.

Vaikams kartais būna tam tikra reumatoidinio artrito forma (vadinamasis Stilio sindromas). Jie karščiuoja, jiems patinsta daugelis sąnarių, padidėja kepenys, blužnis, limfmazgiai. Dažnai pažeidžiamos akys, silpnėja rega.

Sergantis reumatoidiniu artritu gydoma ilgai (kelis mėnesius ar net metus) priešuždegiminiais vaistais, imunostimuliatoriais, hormonų ir kt. preparatais. Kartais daroma sąnarių operacija. Tinka fizioterapijos priemonės, ypač masažas. Patartina nuolat daryti gydomąją mankštą: sąnariai tuomet ilgiau išlieka judrūs.