Pagrindinės, galimos vanadžio biologinės savybės žmogaus organizme.

 Žmogaus organizmui šio mineralo reikia tik labai mažo kiekio, o didžioji šio mineralo dalis paprastai yra pašalinama su šlapimu. Dideli vanadžio kiekiai patenkantys į organizmą gali būti toksiški ir gali sukelti padidėjusį nuovargį.

Vanadžio trūkumo atvejai organizme yra itin reti, kai kada net teigiama, kad tokių atvejų aplamai nėra užfiksuota.

Rimtų tyrimų su žmonėmis, kuriuose bandoma išsiaiškinti vanadžio biologinę reikšmę organizme, rast yra sunku. Dažnai teigiama, kad vanadis aplamai vaidina mažą vaidmenį žmogaus biologiniuose procesuose. Jo svarba yra daug didesnė jūroje gyvenantiems organizmams nei sausumos.

Manoma arba yra teigiama, kad vanadžio sulfatas galimai padeda audinio augimui. Kitaip sakant, jis yra reikalingas fermentams, kurie reguliuoja angliavandenių ir riebalų apykaitą. Tokiu būdu gliukozė ir aminorūgštys yra žymiai greičiau nugabenamos į raumenims. Taipogi minimas hormono insulino lygio didėjimo stimuliavimas.

Nors tokio tyrimo atlikto su žmonėmis nėra užfiksuota, vis dėlto šis papildas yra reklamuojamas vartoti jėgos sporto sportininkams. Praktikoje yra pastebėta, kad tarp papildomai vartojusių vanadžio sulfatą sportininkų ir nevartojusių nėra jokių jėgos rodiklių skirtumų padidėjimo. O ką ten bekalbėti apie sausos raumeninės masės padidėjimą. Taipogi vieni sportininkai jautė šiokį tokį trumpalaikį pagerėjimą jėgos treniruotėse, kiti jautė padidėjusį nuovargį treniruotės metu ir po jos.

Išvada dėl vanadžio papildomo vartojimo aktualumo.

 Kartais pateikiami moksliniai tyrimai, kurie iškelia greičiau apmąstymus, bet ne realius įrodymus. Pavyzdžiui, tai, kad vanadžio sulfato papildai galėtų padėti išgydyti antro tipo diabetą, nors iš tikrųjų tai daugiau kelią abejonių.

Teigti žinoma negalime, bet greičiausiai vartoti papildus papildomai su vanadžiu nėra būtinybės. Greičiausiai tokį pat efektą galima pasiekti ir maitinantis tiesiog tinkamai subalansuota mityba.

Buvo pastebėta, kad kaip ir chromas, vanadžio sulfatas gali įtakoti jautrumą insulinui, o kaip jau minėta tai reiškia, kad teoriškai jis gali įtakoti baltymų ir gliukozės metabolizmą. Dėl tos priežasties buvo manoma, kad vanadžio sulfato vartojimas treniruotės metu gali pakelti jos efektyvumą.

Bet kaip ten bebūtų, nepaisant galimos potencialios jo terapinės diabetui naudos, kaip jau minėjau – šio papildo vartojimas treniruotės metu (nediabetikams) neįtakoja raumeninės masės ir jėgos didėjimo. Nėra tikslinga vartoti vanadžio sulfatą papildomai. Visai įmanomas dalykas, pasiekti teigiamą efektą yra tiesiog tinkamai subalansavus mitybos racioną.

Vanadžio perteklius organizme.

Perteklinis vanadžio patekimas į organizmą, dėl ekologinių ar gamybinių priežasčių, gali sukelti aštrų toksinį poveikį – sukelti odos vietinius uždegimus, akių uždegimus, viršutinių kvėpavimo takų pažeidimus ir gleivinės dirginimą, bronchuose ir alveolėse gleivių susikaupimus, sukelti spazmus kvėpavimo takuose ir plaučiuose, apsunkinti kvėpavimą, sukelti alergines reakcijas, anemiją, o patekus ar sunaudojus didesnėmis normomis gali sulėtinti augimą, sukelti viduriavimą, nervinės sistemos sutrikimus ar net ištikti mirtis.

Yra pastebėta, kad darbininkams, kurie dirbdavo metalo pramonėje su vanadžiu, atsirasdavo galvos svaigimas, sloga, viršutinių kvėpavimo takų problemos. O apsauginių kaukių dėvėjimas nuo to dažnai net negelbėdavo.

Vartojimo normos ir maisto šaltiniai.

Šio mineralo dienos normos nėra nustatytos, apytikriai ją net sunku nurodyti, kai kuriuose šaltiniuose aptinkami duomenys yra tarp 6 ir 20 mg.

Atsižvelgiant į galimą jo toksiškumą ir į tai, kad įvairūs šaltiniai ne visada nurodytą vienodą vartojimo kiekį, tai yra tikimybė jo padauginti. Mano asmenine nuomone, vanadžio nereikia papildomai ieškoti papildų formoje, pagal aptinkamus šaltinius – žmogaus organizmas šio mineralo gauna pakankamai iš maisto produktų.

Vanadžio yra aptinkama tokiuose maisto produktuose kaip juodieji pipirai, moliuskai, grybai, krapų sėklos, petražolė, soja, kviečiai, alyvuogės, alyvuogių aliejus.

Vanadžio sulfatas – vanadžio junginys, aptinkamas daržovėse, žuvyje ir žinoma žmogaus organizme.

Taigi, darant išvadą galima pasakyti – vanadis ir jo junginiai yra aptinkamas žmogaus organizme mažais kiekiais, vienaip ar kitaip veikia vienokias ar kitokias organizmo sistemas, organizmo metabolinius procesus, bet dar per mažai žinant apie jo biologinę reikšmę organizmui, jis neturėtų būti plačiai vartojamas papildas. Vertėtų palaukti rimtesnių mokslinių tyrimų šia tema.