Uratai – šlapimo rūgšties druskos.

Padidėjus šlapimo rūgšties sintezei arba sutrikus jos išsiskyrimui, didėja šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje, šlapime ir susergama podagra.

Šios ligos atveju daug netirpios šlapimo rūgšties natrio druskos (uratų) kristalų pavidalu kaupiasi inkstuose ir sąnariuose. Leukocitai fagocituoja uratų kristalus, kurie suardo lizosomų membranas. Lizosomų fermentai išsiskiria į citozolį ir susidarę katabolizmo produktai sukelia uždegimą. Uratų koncentracijos didėjimas kraujyje (hiperurikemija) atsiranda dėl fermentų sutrikimų arba dėl padidėjusio uratų susidarymo ir/ar sumažėjusio jų išsiskyrimo.

Žmogaus organizme, vandenyje blogai tirpstantys uratai, gali kauptis inkstuose ir šlapimo takuose akmenų pavidalų, taip pat podagrinių darinių sankaupų pavidalų.

Esant dideliam organizme uratų kristalų kiekiui prasideda jų nusėdimas (kaupimas) minkštuosiuose audiniuose, kur gali prasidėti podagrinių mazgelių (tofusų) susidarymas. Urato kristalai kraujagyslėse pažeidžia ir kitus organus.