Adsorbcija – chem.: įgertis. Medžiagos sugėrimas iš dujų arba skysčių adsorbento paviršiumi, t. y. paviršinis sugėrimas, ištirpusių arba dujinių medžiagų iš supančios aplinkos sugėrimas kieto arba skysto kūno paviršiumi. 

Adsorbcija  yra viena iš sorbcijos (žr. terminą „sorbcija”) atvejų, o atvirkštinis procesas yra desorbcija. Sugeriamoji medžiaga, kuri dar yra paėmimo fazėje, vadinama adsorbtyvas, jau sugerta – adsorbatas. Jeigu adsorbcijos ir desorbcijos greitis yra vienodas, tai yra taip vadinamas adsorbcinė pausiausvyra.

Adsorbuotų molekulių kiekis, pusiausvyros stovyje, išlieka pastovus ilgą laiką, jei tik nesikeičia išorinės sąlygos (spaudimas, temperatūra ir sistemos stovis). Be adsorbcijos, kuri pagrinde yra pagrįsta fizikinėmis sąveikomis (pagrinde tai van der Valso jėgos), dviejų fazių paviršiuje gali vykti ir cheminės reakcijos – chemosorbcija. Aiškus išsiskyrimas į adsorbciją ir chemosorbciją ne visada galimas. Vienas iš pagrindinių parametrų, pagal kuriuos šie reiškiniai yra išskiriami, yra šiluminis efektas.

Fizikinės adsorbcijos šiluminis efektas paprastai artimas adsorbato mažėjimo šilumai, o chemosorbcijos šilumos efektas aukštesnis. Be to, skirtingai adsorbcijai, chemosorbcija paprastai yra negrįžtama ir lokalizuota. Tarpinio varianto pavyzdys, kuriame būtų adsorbcijos ir chemosorbcijos bruožai, yra deguonies sąveika su metalais ir vandenilio su nikeliu: žemoje temperatūroje jie adsorbuojasi pagal fizikinius adsorbcijos dėsnius, bet padidėjus temperatūrai ima vykti chemosorbcija. Tokios reakcijos, kurios paminėtos aukščiau, minimos kaip heterogeninės reakcijos paviršiuje, bet yra galimi hetoregeninių reakcijų atvejai ir visu tūriu, o ne tik paviršiumi – absorbcija.

Pabaigai apibendrinimas: adsorbcija – tai molekulių, atomų, jonų susikaupimas kitos rūšies medžiagos paviršiuje, susidarant plonam sluoksniui. Susikaupusios dalelės su paviršiumi gali susijungti van der Valso jėgos arba valentiniais ryšiais. Susidaręs sluoksnis gali būti vienos dviejų dalelių skersmens storio. Šis nepaprastas selektyvumas padeda išsiskirti nešvarumus iš tam tikrų produktų. Taip valomas, pvz., rudas cukraus tirpalas, leidžiamas pro tam tikrų dumblių sluoksnį, kuris adsorbuoja nešvarumus. Tirpalas tampa skaidrus. Adsorbcinis pajėgumas iš esmės priklauso nuo paviršiaus. Koloidai, turintys didelį paviršių, yra stipriai adsorbuojami. Adsorbcija naudojama įvairiose srityse, pvz., vandeniui valyti, naftos ar dažų pramonėje ir kt.