Boras.

Boras – cheminis simbolis B; periodinės elementų sistemos III A grupės cheminis elementas; nemetalas; elemento pavadinimas kilęs iš žodžio bor (ax+carb)on – panašus į anglį; žemės plutoje yra ~9 ppm.

Boras žinomas kaip daug bespalvių, pilkų arba raudonų kristalinių atmainų arba viena amorfinė (rudi milteliai). Yra žinoma daugiau nei 10 alotropinių boro modifikacijų, kurių susidarymą ir tarpusavio perėjimus lemia temperatūra, kurioje buvo gautas boras. Gamtoje randama poliboro rūgščių, kalcio ir magnio druskų, boro rūgšties (sasolino), natrio tetraborato (borakso ir kernito) sudėtyje.

Boras labai sunkiai lydosi (tlyd 2180 °C), jo mažas tankis ir labai mažas elektrinis laidis. Borui būdingas didelis giminingumas deguoniui – tai lemia boratų gausą. Dėl atomo mažumo B sudaro daug kietųjų lydinių tipo metalų boridų. Boro junginių įvairovę lemia ir boro geba sudaryti šakotas ir nešakotas atomų grandines. Boras įeina į kompozitų, vartojamų aviacijoje ir kosminiuose laivuose, sudėtį.

Boro junginiai skirstomi į 6 grupes: 1) metalų boridai; 2) hidridai ir jų dariniai; 3) halogenidai; 4) deguoniniai junginiai; 5) B-N junginiai; 6) B-S junginiai.

Metalų boridai vartojami turbinų bei degimo kamerų išklotų plokštėms, raketų antgaliams, aukštų temperatūrų reaktoriuose, išgarinimo voniose, termoelementų apvalkalams. Iš metalų boridų ir boro karbido sudaromi skydai neutronams sulaikyti branduolinėje energetikoje. B4C, kaip abrazyviniais milteliais, poliruojama ir šlifuojama, iš jo ir iš berilio borido sudaroma lengva, nepramušama lėktuvų apsauginė danga.

Boras su vandeniliu nereaguoja. Boro vandeniliai – boranai- gaunami netiesiogiai. Šiuo metu yra ištirtos kelios dešimtys neutraliųjų boranų. Mažos molekulinės masės boranai kambario temperatūroje yra dujos, didesnės – lakieji, nemalonaus kvapo skysčiai arba kietosios medžiagos. Boranai yra endoterminiai junginiai, labai nuodingi, chemiškai aktyvūs. Kai kurie jų savaime užsidega ore.

Daugelis metalų boratų yra svarbūs pramonei. Svarbiausias iš jų – boraksas. Daugiausia jo suvartojama stiklo pluošto, boro silikatinių stiklų, emalių ir konstrukcijų, kuriomis sulaikomas ugnies plitimas, gamyboje.

Boras yra svarbus mikroelementas, būtinas normaliam augalų funkcionavimui. Boro trūkumas stabdo jų vystymąsi, sukelia įvairias kultūrinių augalų ligas. Esant boro trūkumui dirvožemyje žemės ūkyje naudojamos boro trąšos. Boras yra ne tik augalams reikalingas mikroelementas, bet ir gyvūnams. Žmogaus organizme yra aptinkami tam tikri jo kiekiai, nors reikia paminėti ir tai, kad jo tikslios funkcijos žmogaus organizme iki galo dar nėra visai išsiaiškinta. (Tp. žr. Boras (B).)