Oksidas – elemento junginys su deguonimi.
Oksidai yra sudėtinės medžiagos, sudarytos iš dviejų cheminių elementų, iš kurių vienas visada yra deguonis (O2), pvz., CaO, SO2 ir t. t.
Oksidus galima skirstyti į rūgštinius, bazinius, amfoterinius ir indiferentinius.
1)Rūgštiniai oksidai – dauguma nemetalų oksidų yra rūgštiniai. Reaguodami su vandeniu, jie sudaro rūgštis (SO3+H2O→H2SO4). Su vandeniu nereaguoja SiO2 ir B2O3, bet juos atitinkančios rūgštys (H2SiO3, H3BO3) egzistuoja.
2)Baziniai oksidai – dauguma metalų oksidų yra baziniai. Būdingiausi baziniai oksidai reaguoja su vandeniu, sudarydami hidroksidus (Na2O + H2O → 2NaOH). Rūgštiniai ir baziniai oksidai gali reaguoti tarpusavyje, sudarydami druskas (Na2O + SO3 → Na2SO4). Kita vertus, baziniai oksidai gali reaguoti su rūgštimis, o rūgštiniai oksidai — su hidroksidais.
3) Amfoteriniai oksidai – tai dvejopos prigimties oksidai. Jiems būdingos ir rūgštinių, ir bazinių oksidų savybės. Amfoteriškumu pasižyminčius oksidus sudaro elementai, periodinėje lentelėje esantys metalų ir nemetalų sandūroje. Vienas iš amfoterinių oksidų — BeO, jis gali reaguoti su rūgštimis ir metalų hidroksidais.
4) Indiferentiniai oksidai – nemetalai gali sudaryti tokius oksidus, kurie nereaguoja nei su rūgštimis, nei su metalų hidroksidais (pvz., CO, NO).
Oksidų savybės:
• metalų oksidai – kietosios medžiagos, nemetalų oksidai – dujos, kietosios medžiagos, skysčiai; • sudaro junginius su vandeniu.
Oksidų gavimas:
1. Vieninėms medžiagoms reaguojant su deguonimi (degimas).
2. Netirpių vandenyje hidroksidų skilimas kaitinant.
3. Druskų skilimas.
Oksidų cheminės savybės:
1. Rūgštiniai oksidai reaguoja su vandeniu (susidaro rūgštys).
2. Baziniai oksidai reaguoja su vandeniu (susidaro hidroksidas).
3. Baziniai oksidai reaguoja su rūgštimis (susidaro druska ir vanduo).
4. Rūgštiniai ir baziniai oksidai reaguoja tarpusavyje (susidaro druska).
Oksidai, reaguojantys su bazinėmis medžiagomis, vadinami rūgštiniais oksidais. Oksidai, reaguojantys su rūgštinėmis medžiagomis, vadinami baziniais oksidais.