Toksikodermija – bendrinis odos išbėrimų pavadinimas, kurių kilmė yra toksinio arba toksinio-alerginio pobūdžio. Išbėrimai odoje ir/arba gleivinėse atsiranda dažniausiai nuo vaistinių preparatų (nuo nuodų) juos suvalgant, parenteraliai ar įkvepiant. Daugumos toksikodermijos atvejų pasireiškia alergija, odos išbėrimais.

Toksikodermija (lot. toxicodermia>gr. toxikon – nuodai + derma – oda) – odos ir gleivinės išbėrimas, kurį sukelia vaistai, dažniausiai antibiotikai, sulfanilamidai, barbitūratai, analgetikai, jodo preparatai, vakcinos, serumai, hormonai, imunodepresantai.

Toksikodermija greičiau atsiranda sergantiems gripu, angina, kartu vartojantiems daugiau 2 rūšių vaistus. Odą ir gleivines išberia išgėrus, įkvėpus minėtų preparatų, įšvirkštus ar jais patepus, suvilgius odą.

Pirmą kartą patekę į organizmą vaistai įjautrina jį per 8-12 dienų, kartais ir vėliau, pakartotinai – per kelias minutes ar valandas. Pagal veikimo būdą vaistai gali sukelti toksinių (tiesiogiai sužaloja audinius ir sukelia jų uždegimą) ir alerginių reakcijų (organizme susikaupia antikūnų).

Vaistų sukeltas išbėrimas gali būti labai įvairus: simetriškai išsidėsčiusios dėmės, mazgeliai, mazgai, spuogai, pūslės, kraujosruvos. Dažniausiai išberia kojų ir rankų linkių odą; išbertas vietas niežti. Gali atsirasti dilgėlinė, eksudacinė raudonė, toksinė epidermio nekrozė, galima pradėti plikti.

Atsiradus toksikodermijai, pirmiausia reikia nustatyti, kokie vaistai ją sukėlė, ir jų daugiau nevartoti. Pašalinus priežastį, per keletą dienų bėrimas paprastai išnyksta.