ap(si)nuodijimas, intoksikacija (lot. in-į vidų + gr. toxikon – nuodai) – liguista būsena, dėl į organizmą patekusių nuodų, bei fiziologinių organizmo funkcijų sutrikdymas, kuris gali kelti pavojų gyvybei. T. y. organizmo gyvybinės veiklos sutrikimas, kuris atsiranda patekus į organizmą nuodams arba toksinams, taipogi poveikis, kuris sukelia tokį susirgimą. Dažniausiai apsinuodijama chem. medžiagomis (pvz., stipriomis rūgštimis, šarmais, pesticidais), vaistais, alkoholiu ir jo surogatais. Nuodai gali patekti į virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus, prasiskverbti į organizmo vidų pro odą, akių gleivinę. Medicinoje dažniau naudojamas panašus pagal reikšmę terminas „Intoksikacija”.

Žmogų supančioje aplinkoje yra cheminių medžiagų, kurios pasižymi toksinėmis savybėmis, nuodingi augalai ir gyvūnai. Didžiulės cheminių junginių kiekių gamybos eigoje, kurie naudojami ūkinės veiklos, gamybiniais, medicininiais ir kitais tikslais, susiklostė taip vadinama toksinė būklė. Kasdien yra gaminama keletas tūkstančių ir yra atrandama keletas šimtų naujų cheminių priemonių. Daugelis iš jų, nesilaikant gamybos saugumo, naudojimo ir laikymo reikalavimų gali tapti ūmių ir lėtinių apsinuodijimų priežastimi.

Priklausomai nuo to, koks toksinis agentas tapo apsinuodijimo priežastimi, apsinuodijimai yra išskiriami: įvairiomis dujomis, smalkėmis, maisto produktais, nuodingais cheminiais junginiais, rūgštimis ir šarmais, vaistiniais preparatais, alkoholiu ir kt. Aštrus, ūminius apsinuodijimus gali sukelti vaistai, alkoholis, surogatai, uždegantys skysčiai, anglies monoksidas, grybai.

Organizmą apnuodijantys nuodai į jį gali patekti per kvėpavimo takus, per burną, per odą, įvedant į organizmą (injekcija) ir kt.

Apsinuodijimo rūšys ir galimybės.

Ūminis apsinuodijimas yra, kai sveikata sutrinka greitai (per kelias sekundes, minutes ar valandas) ir nuo didelės nuodų dozės.

Lėtinį apsinuodijimą sukelia maža nuodų dozė, per ilgą laiką (mėnesius ar metus) kasdien patenkanti į organizmą.

Atsitiktinis apsinuodijimas paprastai įvyksta buityje (išgeriama arba prisikvėpuojama nuodų apsirikus, supainiojus etiketes, butelius, dėžutes, nežinant, kad ta medžiaga nuodinga). Dažnai apsinuodija maži vaikai. Atsitiktinai galima apsinuodyti, kai žmogus gydosi pats ar gydo artimuosius ir pavartoja per didelę vaistų dozę.

Galima apsinuodyti automobilio išmetamomis dujomis (jose yra 3-7% labai nuodingo anglies monoksido), būnant stovinčios mašinos kabinoje ar salone, kai veikia variklis, ir dujos pro plyšius patenka į vidų; neretai apsinuodijama garaže, kur stovi mašina su veikiančiu varikliu.

Galima apsinuodyti alkoholiu ir jo surogatais, ypač namine degtine, denatūratu, kuriuose yra labai kenksmingų priemaišų.

Žemės ūkyje (sodininkų ir daržininkų sklypuose) dažnai apsinuodijama pesticidais, kuriais naikinami įvairūs kenkėjai (vabzdžiai, graužikai, erkės, piktžolės).

Kartais apsinuodijama maistu, užkrėstu mikrobais ar jų išskiriamais nuodais (botulizmas, maisto toksinės infekcijos), nuodingaisiais grybais.

Profesinis apsinuodijimas įvyksta dirbant su nuodingomis medžiagomis (pvz., įvykus avarijai chemijos įmonėje, gabenant nuodingas chemines medžiagas).

Kartais apsinuodijama bandant nusižudyti, išgėrus, įsišvirkštus ar prisikvėpavus nuodingų medžiagų. Galima apsinuodyti ir narkotinėmis medžiagomis, kai stengiamasi jomis apsisvaiginti.

Sergant infekcinėmis, sunkiomis kepenų, inkstų, medžiagų apykaitos ligomis, esant piktybiniam navikui, sunkiai nudegus, organizme susikaupia nuodingų medžiagų apykaitos produktų, kurie jį apnuodija įvyksta autointoksikacija.

Apsinuodijimo požymiai.

Apsinuodijimo požymiai labai įvairūs; jie priklauso nuo nuodų rūšies, kiekio ir organizmo reakcijos.

Lengvas apsinuodijimas reiškiasi nedideliais organizmo sutrikimais; apsinuodijęs žmogus sąmonės nepraranda, vaikšto, kalba (pvz., išgėrus praskiestos rūgšties ar šarmo, nudeginama burnos ertmė ir ryklė, gali skaudėti ryjant, pykinti).

Vidutinio sunkumo apsinuodijimas reiškiasi ryškiais bet gyvybei nepavojingais sutrikimais (pvz., išgėrus koncentruotos ar mažai praskiestos rūgšties ar šarmo, nudeginama burnos ertmė, ryklė, stemplė, skrandžio gleivinė, gali sutrikti kepenų ir inkstų veikla).

Nuo sunkaus apsinuodijimo atsiranda gyvybei pavojingų sutrikimų; gali ištikti koma, kolapsas, plaučių edema, ūminis inkstų nepakankamumas.

Labai svarbu, kad apsinuodijusiam būtų kuo greičiau (geriausiai pirmosiomis apsinuodijimo minutėmis) suteikta medicininė pagalba. Tai apsaugo nuo sunkių pažeidimų. Reikia skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą, o kol ji atvyks, nukentėjusiojo artimieji turi stengtis pašalinti nuodus iš tos apsinuodijusio žmogaus vietos, kur jie pateko į organizmą (pvz., virškinamojo trakto, akių, odos).

Nuodų šalinimas iš virškinamojo trakto.

Dažniausiai apsinuodijama išgėrus nuodų. Kuo greičiau jie iš skrandžio pašalinami, tuo mažiau jų įsisiurbia į kraują. Apsinuodijusiam reikia kuo skubiau duoti vandens, pieno ar kito kurio skysčio tiek, kiek jis pajėgia išgerti (500-1000 ml). Tada reikia sukelti vėmimą ir vėl duoti vandens; taip daroma tol, kol iš skrandžio ima tekėti švarus vanduo.

Geriausiai vėmimą sukelti mechaniškai sudirginus liežuvio šaknį, žiotis ar užpakalinę ryklės sienelę šaukšto kotu, guminio zondo galu; tai gali padaryti pirštu ir pats ligonis. Atvykę medicinos darbuotojai išplauna skrandį. Prieš pradedant plauti ar išplovus skrandį, galima duoti išgerti kelias stiklines stiprios arbatos.

Nuodų šalinimas iš akių.

Kai nuodų (dujų, garų, skysčio) patenka į akis, jas kuo skubiau reikia išplauti nestipria vandens ar fiziologinio tirpalo srove. Plaunant reikia pakelti abu vokus, kad gerai išsiplautų visa ragena ir junginės maišas. Akys plaunamos ne trumpiau kaip 5-10 min.

Nuodų šalinimas nuo odos.

Oda, ant kurios pateko nuodų, kuo greičiausiai gerai nuplaunama vandeniu, o jei ji nesužeista ir muilu su šepečiu. Ypač pavojingi riebaluose tirpstantys nuodai (anilinas ir jo dariniai, karbolio rūgštis, karbofosas, benzolas). Jie nuo odos iš pradžių valomi sausa vata, paskui – sumirkyta organiniame tirpiklyje (eteryje, benzine, spirite, žibale). Ant nuvalytos, sudirgintos odos dedami prievilgai, ji tepama tepalais, kuriuos paskiria gydytojas.

Nuodų šalinimas iš poodžio, raumenų.

Nuodų į poodį arba raumenis gali patekti, įšvirkštus nuodingųjų medžiagų ar įkandus gyvatei. Pirmiausia koja ar ranka, į kurią pateko nuodų, užveržiama timpa ir imobilizuojama. Timpa kas 10-15 min. trisdešimčiai sekundžių atleidžiama. Ant nuodų patekimo vietos dedamas šalto vandens kompresas. Jei įmanoma, galūnę reikia panardinti į šaltą vandenį (10 °C), nes šaltis mažina nuodų įsisiurbimą.

Nuodų šalinimas iš kvėpavimo takų.

Su įkvepiamu oru į kvėpavimo takus gali patekti dujų, nuodingųjų medžiagų garų ir dulkių. Pirmiausia reikia ligonį išvesti arba išnešti iš užterštos aplinkos; teikiantysis pagalbą užterštoje aplinkoje turi būti su apsaugos priemonėmis. Jei nuodų dalelių yra nosiaryklėje, išvalomi viršutiniai kvėpavimo takai: burna ir ryklė skalaujama vandeniu, fiziologiniu tirpalu.

Apsinuodijimo pasekmės ir pirmoji medicininė pagalba.

Toksinių medžiagų poveikis organizme gali pasireikšti ir sukelti patologinę organizmo būseną (su įvairiais klinikiniais pasireiškimais), pvz., po vienkartinio arba po trumpalaikio ar ilgalaikio poveikio, taip pat po keleto pakartotinių poveikių ar pasireikšti aštria (ūmia) intoksikacija, kuri sukelia centrinės nervų sistemos pažeidimus, stipriai sutrikdyti organizmo funkcijas ar net kelių valandų eigoje sukelti mirtį.

Suteikiant nukentėjusiam nuo toksinių medžiagų pirmąją pagalbą, atsižvelgiant į medžiagos patekimo į organizmą kelius, jos kilmę ir specifiką, reikia stengtis kuo greičiau pašalinti toksiną iš organizmo (pvz., skrandžio praplovimas, adsorbentų naudojimas, odos nuvalymas, nuplovimas, kvėpavimo takų praskalavimas ir pan.), išgabenti kuo toliau nuo toksinio šaltinio (pvz., išgabenti į gryną orą ir pan.), jei reikia atlikti širdies masažą ar dirbtinį kvėpavimą, kreiptis į gydymo įstaigą.

Sunkiai apsinuodijęs žmogus gydomas ligoninėje. Jam forsuojama diurezė (nuodai iš organizmo šalinami su skysčiais), prijungiamas dirbtinis inkstas, daromas pakaitinis kraujo perpylimas, duodama priešnuodžių.

Profilaktika: buitinius chemijos preparatus laikyti atskirai nuo maisto produktų ir vartoti tik pagal nurodytą instrukciją. Ant kiekvieno tokio preparato butelio turi būti tiksli etiketė. Negalima nuodingų skysčių ar buitinių chemijos preparatų laikyti buteliuose nuo gėrimų.

Vaistus laikyti aukštai pakabintoje spintelėje; geriausiai kad ji būtų rakinama. Negalima gydytis vaistais pačiam, be gydytojo nurodymo.

Nepiktnaudžiauti alkoholiu, negerti jokių alkoholio surogatų.