Hipotonija – 1) Arterinio kraujospūdžio sumažėjimas. 2) Raumens tonuso sumažėjimas.

Hipotonija (gr. hypo- – sumažėjimo priešdėlis + lot. tonos – įtampa), hipotenzija, kraujagyslių ir raumenų įtampos sumažėjimas.

Arterinė hipotonija kyla dėl per mažo arterinio kraujospūdžio; būna tada, kai sistolinis kraujospūdis mažesnis kaip 100, o diastolinis mažesnis kaip 60 mm Hg.

Fiziologinė arterinė hipotonija pasitaiko ir visiškai sveikam žmogui, nesukeldama jokių negalavimų. Ji gali būti visą gyvenimą. Tokiu atveju, nepaisant mažo arterinio kraujospūdžio, įvairios organų veikla nesutrinka.

Laikina hipotonija gali atsirasti intensyviai sportuojant,būnant kalnuose, pasikeitus klimatinėms sąlygoms; grįžus į įprastas sąlygas, kraujospūdis vėl sunormalėja.

Esant patologinei hipotonijai, įvairūs organai stokoja kraujo, todėl žmogus prastai jaučiasi ir tampa mažiau darbingas. Tokia hipotonija būna ūminė ir lėtinė.

Ūminė hipotonija dažniausiai ištinka dėl ūminio širdies ir kraujagyslių nepakankamumo sergant sunkia infekcine liga, ištikus miokardo infarktui, nukraujavus, kartais, nuo kai kurių vaistų (pvz., kraujospūdį mažinančių). Tokia hipotonija pavojinga gyvybei. Ligoniui būtina skubi gydytojo pagalba.

Ortostatinė hipotonija būna tada, kai arterinis kraujospūdis atsistojus sumažėja >20 mm Hg. Jos priežastis – sutrikusi kraujagyslių įtampą reguliuojančių mechanizmų veikla, dėl kurios atsistojus kraujas susitvenkia kojų kraujagyslėse, o į širdį ir smegenis jo tenka per mažai (dėl to svaigsta galva, galima apalpti). Tokia hipotonija gali būti sergantiems nervų sistemos liga, sveikstantiems po bet kurios sunkios ligos, per nėštumą, t. p. nutukusiam žmogui, kuris staiga suliesėjo. Moterį tokia hipotonija gali varginti visą gyvenimą.

Dėl ortostatinės hipotonijos žmogus negali ilgai stovėti, būti tvankioje patalpoje, minioje. Kad praeitų stojantis apėmęs silpnumas ir sunormalėtų kraujospūdis, žmogų reikia paguldyti ir atlaisvinti veržiančius drabužius.

Lėtinę hipotoniją gali sukelti kai kurios centrinės nervų sistemos ligos, antinksčių nepakankamumas, tuberkuliozė, lėtinis apsinuodijimas, kraujagyslių įtampą reguliuojančių nervinių centrų veiklos sutrikimas (dėl pastarosios priežasties sergama hipertonine liga; dažniau pasitaiko moterims). Dėl nuolatinės nepakankamos organų kraujotakos būna silpna, greitai nuvargstama, skauda ir svaigsta galva, sutrinka miegas, pablogėja atmintis, gali skaudėti širdį. Perkaitęs, sunkiai padirbėjęs žmogus gali apalpti. Kartais atsiranda menkų širdies ūžesių, jos ritmo sutrikimų.

Esant lėtinei hipotonijai, reikia gerai (ne trumpiau kaip 8 h) išsimiegoti naktį, būtina daryti rytinę mankštą, apsiprausti vėsiu arba šaltu vandeniu, daugiau judėti, daryti pertraukėles dirbant. Patartina valgyti maistą, kuriame gausu gyvulinių baltymų ir vitaminų. Galima gerti stiprią arbatą, kavą. Kartais gydytojas skiria vaistų (pvz., kardiamino, pantokrino, ženšenio preparatų), polivitaminų, fizioterapijos procedūrų. Ligoniui negalima dirbti aukštai užsilipus (pvz., statybose), karštyje, t. p. darbų, susijusių su nuolatine vibracija ir ilgu stovėjimu.