Autointoksikacija (gr. autos – pats + intoxicatio – apsinuodijimas) – organizmo apsinuodijimas jame susidariusiomis nuodingosiomis medžiagomis.

Autointoksikacijos gali atsirasti dėl įvairių organizme vykstančių procesų, pvz., intoksikacija bakteriniais toksinais esant autoinfekcijai arba infekcinio susirgimo metu atsirandančiais audinių irimo produktais;

žarnyno autointoksikacija atsiranda žarnyne rezorbuojant fermentacijos ir puvimo produktus;

apykaitos intoksikacija – dėl atsirandančių sutrikusios medžiagų apykaitos produktų;

toksinių medžiagų patekimas į kraują iš organizmo ertmių (pvz., dėl pūliavimo);

dėl normalios organizmo apykaitos metu jame susidariusių nuodingų produktų pašalinimo (išskyrimo) sistemos sutrikimo ir kt.

Nuodingų medžiagų organizme susikaupia sergant cukriniu diabetu, esant inkstų arba kepenų nepakankamumui, vykstant puvimo procesams žarnyne.

Dalis nuodingų medžiagų pašalinama su išmatomis, kita patenka į organizmo biologinį filtrą kepenis, ten neutralizuojama, po to pašalinama su šlapimu.

Sutrikus nuodingų medžiagų šalinimui, organizmas apnuodijamas. Skauda galvą, pykina, silpna; pakyla (susikaupus toksinams) temperatūra.

Esant autointoksikacijai, šalinama ją sukėlusi priežastis ir susikaupusios nuodingos medžiagos (tuštinamas žarnynas, atliekama kraujo dializė ir kt.).