Tachikardija (gr. tachys – greitas + kardia-širdis) – širdies susitraukimų dažnio padidėjimas, dažnas širdies plakimas (daugiau kaip 90 tvinksnių per minutę). Tachikardiją gali sukelti pačios įvairiausios priežastys.
Žmogaus širdies susitraukimų dažnis arba dažnai vadinamas tiesiog pulsavimas normaliose, ramybės būsenoje yra 60-90 dūžių/kartų per minutę. Tachikardija yra padidėjęs širdies susitraukimų dažnis arba tiesiog pagreitėjęs širdies plakimas virš 90 kartų per minutę. Kartais yra skirstoma dar smulkiau: virš 80 ir iki 99 kart./min. laikomas padažnėjęs, o virš 100 kart./min – dažnas, kuris gali pakilti net iki 160 kart./min. ir ne tik.
Beje, dažnai esantis retas pulsavimas žemiau nei 60 kart./min. (bradikardija) gali signalizuoti apie tam tikrų patologinių procesų organizme pradžią. Kalbant apie tachikardiją, reikia ją išskirti į dvi atsiradimo rūšis. Tai tachikardija kaip patologinis procesas – padidėjęs širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje. Ir tachikardija kaip normalus fiziologinis reiškinys – padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis esant fizinei apkrovai, susijaudinimui arba baimei. Susijaudinus ar pavargus ji kartais atsiranda visiškai sveikam žmogui. Širdis gali pradėti stipriau plakti išgėrus stiprios kavos ar arbatos, parūkius, ilgai būnant nevėdinamoje tvankioje patalpoje. Trumpalaikis širdies dažnio padidėjimas, kuris pailsėjus, nebesijaudinant normalizuojasi, nėra ligos požymis.
Tachikardija nėra visai liga. Tai greičiau simptomas, kadangi jis gali atsirasti kaip tam tikrų ligų pasireiškimas, kurie gali sukelti pastovią tachikardiją.
Tachikardijos atsiradimo priežastimi gali būti įvairios: autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimai, endokrininės sistemos sutrikimai, hemodinamikos sutrikimai ir įvairios aritmijos formos, rūkymas, dažnas kavos vartojimas, dažnas alkoholio vartojimas, elektrolitų pusiausvyros sutrikimas. Širdies ritmas gali padažnėti karščiuojant, nuo kai kurių vaistų, apsinuodijus, sergant mažakraujyste, neuroze, tirotoksikoze, įvairiomis širdies (įgimtos ar įgytos) ligomis, esant širdies audinių pažeidimui. Žmogus gali tachikardijos nejusti, tačiau dažniausiai jis skundžiasi širdies plakimu.
Patologinė tachikardija veda prie nepageidaujamų pasekmių, dėl kurių dažnai plakant širdžiai sumažėja jos darbo efektingumas. Kadangi, širdies skilveliai nespėja prisipildyti kraujo ir nėra išstumiamas pakankamas jo kiekis. Tokių procesų eigoje arterinis spaudimas žemėja ir mažėja kraujo patekimas iki organų. Kitu atveju, blogėja pačios širdies aprūpinimas krauju. Kadangi ji per laiko vienetą atlieką didelį darbą ir jai reikia daugiau deguonies, o blogos kraujo aprūpinimo sąlygos didina išeminės ligos ir infarkto riziką.
Taigi, jei tachikardija trunka ilgą laiką, gali sutrikti organizmo ir pačios širdies aprūpinimas krauju, ypač jei dėl kokios nors priežasties nusilpęs širdies raumuo. Ryškesnių požymių sukelia priepuolinė, arba paroksizminė, tachikardija. (↑ Paroksizminė tachikardija.)
Tachikardija dažnai išnyksta, nustačius ir pašalinus ją sukėlusią priežastį. Kartais širdies ritmas sulėtinamas širdies sinusinio mazgo jaudrumą mažinančiais vaistais.
Pasireiškiant tachikardijai žmogus gali jausti dažną širdies plakimą, kai kada atsiranda dusulys, nuovargis, galvos svaigimas, alpimas, skausmai širdies ar krūtinės plote.