Idiotija (lot. idiotia < gr. idioteia – nemokšybė) – sunkiausia įgimta silpnaprotystė, protinis atsilikimas (oligofrenija). Idiotai dažniausiai neišmoksta net kalbėti, neapsitarnauja, jiems reikia nuolatinės priežiūros ir globos.

Idiotijos požymių būna tik ką gimus arba jie pasireiškia vaikui per pirmuosius 3 m. Intelekto koeficientas (IQ) ≤ 20.

Idiotas turi pojūčius, bet jų nesuvokia – jis būna nedėmesingas, nesugeba protauti. Jo emocijos daugiausia priklauso nuo fizinės būklės. Jis ištisas valandas sėdi ir linguoja. Beveik nereaguoja į aplinką, nesugeba išmokti žaisti, kalbėti, nesupranta kitų kalbos Neretai toks vaikas gimsta aklas, kurčias, paralyžiuotas.

Idioto psichinė būklė negerėja, dažnai nesusidaro net savitarnos ar valyvumo įgūdžių. Kai idiotija būna neryški, vaikas gali išmokti vaikščioti, šiek tiek kalbėti, apsitarnauti. Idiotui reikia nuolatinės priežiūros, slaugos ir globos, todėl jis dažniausiai slaugomas specialiame internate.