Paroksizminė tachikardija (gr. paroxysmos – susierzinimas + tachys – greitas + kardia – širdis) – padažnėjusio širdies susitraukimų ritmo (150-200 kartų per minutę) staigus priepuolis.

Būna dėl įgimtos širdies anomalijos, širdies ligos, alergijos, t. p. smarkiai susijaudinus, pervargus, sumažėjus kraujyje kalio, rečiau dėl kai kurių vaistų.

Per priepuolį pradeda labai smarkiai plakti širdis. Tokia būsena pavojinga ligoniui, kurio širdis labai nesveika, ypač po miokardo infarkto, t. p. sergančiam kardiomiopatija, per daug vartojančiam širdį veikiančių glikozidų.

Kilus paroksizminei tachikardijai pirmą kartą, būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Ji nutraukiama vaistais, t. p. el. impulsais pro stemplę stimuliuojant širdies prieširdžius; kartais daroma operacija.

Jei priepuoliai kartojasi dažnai, vartojami gydytojo paskirti antiaritminiai vaistai. Kartais priepuolį galima nutraukti stipriai ir staigiai paspaudus akių obuolius, sukėlus vėmimą, stipriai suveržus pilvą, panardinus galvą į šaltą vandenį.