Šunvotė (furunkulas) – gumbelis, atsiradęs dėl plauko maišelio ir riebalų liaukos ūminio pūlinio uždegimo.

Uždegimą sukelia auksinis stafilokokas; dažniau jis kyla, kai žmogus nušąla, serga avitaminoze, cukriniu diabetu. Paprastai šunvotė susidaro tose vietose, kurios nuolat trinamos drabužių, ypač ant dilbio, plaštakos viršaus, sėdmenų, vidinio šlaunies paviršiaus, t. p. ant veido. Apie kylančią šunvotę pradeda niežėti ir dilgčioti.

Po 1-2 d. odos paviršiuje susidaro kietas ir skausmingas 0,5-3 cm skersmens kūgio pavidalo gumbelis, kurio viršūnėlėje susikaupia pūlių. Oda apie šunvotę parausta, būna karšta. Pažeistą vietą deginamai arba pulsuojančiai skauda.

Po keleto dienų šunvotės viršūnėlė pratrūksta, išteka pūlių. Lieka opelė, o jos centre – gelsvas apmirusių audinių kamštis (geluonis), kuris vėliau iškrinta. Nesupūliavusi šunvotė kartais sudžiūva po šašu.

Dėl šunvotės gali prasidėti limfmazgių ar limfagyslės uždegimas, susidaryti pūlinys arba pūlynas. Ypač pavojinga, kai šunvotė iškyla veide – dėl to gali kilti meningitas, kraujo užkrėtimas. Jei šunvotės išplinta po visą kūną, prasideda furunkuliozė.

Šunvotės pažeistos vietos negalima judinti. Jei šunvotė iškyla ant veido, patartina nekalbėti ir valgyti tik skystą maistą. Odą apie šunvotę reikia valyti dezinfekuojančiu tirpalu (pvz., 0,5% spiritiniu briliantinio žaliojo) ir pažeistą vietą aptvarstyti antibiotikų arba sulfanilamidų tepalo tvarsčiu. Padeda fizioterapijos procedūros.

Kai šunvotė pratrūksta, kad geriau išsivalytų žaizdelė, ją reikia aptvarstyti 0,5% salicilo rūgšties arba hipertoninio valgomosios druskos tirpalo pavilgu. Jei šunvotė iškyla ant veido arba, iškilusi kitoje kūno vietoje, po keleto dienų nepratrūksta, reikia kreiptis į gydytoją. Kartais šunvotė prapjaunama.