Alerginė reakcija – reakcija, kurios metu atsipalaiduoja biologiškai aktyvios medžiagos, sukeliančios alerginių ligų simptomus. Alerginė reakcija, išryškėjanti tuoj po pakartotinio alergeno patekimo, vadinama ūmaus padidėjusio jautrumo reakcija. Kontaktinė alerginė reakcija priklauso lėtosioms padidėjusio jautrumo reakcijoms. Ją lemia specifinių T ląstelių pagalbininkių, tiesiogiai veikiančių ląstelių imunitetą, monocitų ir (ar) makrofagų sąveika bei šių ląstelių išskiriami mediatoriai. Alerginės reakcijos skirstomos: pagal imuninį atsaką – į B limfocitų sukeltas humoralines ir į T limfocitų sukeltas ląstelines; pagal trukmę – į greitąsias, vėlyvąsias, lėtąsias.
Taigi, alerginė reakcija yra alergijos reiškimasis, alergenui vėl patekus į organizmą. Pirmą kartą alergenui patekus į organizmą, pastarajame ima gamintis antikūnų, vėl patekus – jis jungiasi su antikūnais. Jungimosi metu kinta ląstelių membranų pralaidumas, biocheminiai procesai.
Pagal klinikinių požymių atsiradimo laiką alerginė reakcija gali būti greitoji (jos požymių atsiranda po kelių ar keliolikos minučių) ir lėtoji (požymių atsiranda po keliolikos valandų). Tarpinės alerginės reakcijos požymių atsiranda po kelių valandų.
Vykstant greitajai reakcijai, iš ląstelių išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos – mediatoriai: histaminas, serotoninas, leukotrienai, trombocitus jungianti substancija, heparinas, įvairios medžiagos, kurios pritraukia į reakcijos vietą kai kurias kraujo ląsteles (eozinofilus, neutrofilus). Šios medžiagos veikia audinius, kraujagysles, nervines galūnes. Dėl to sutrinka įvairių organų funkcija, atsiranda alerginės ligos požymių: įvairių bėrimų, pabrinkimų, bronchų, žarnų raumenų spazmų. Dėl to susiaurėja bronchų spindis, krinta kraujospūdis, viduriuojama. Greitoji alerginė reakcija lemia šienligės, atopinės bronchinės astmos, dilgėlinės pagrindinius požymius. alergenas būna augalų žiedadulkės, namų dulkės, gyvulių epidermis, cheminės medžiagos ir kt.
Lėtoji alerginė reakcija būna, kai įsijautrinęs limfocitas reaguoja su jį įjautrinusiu alergenu. Į aplinką išsiskiria mediatoriai, kurie skirstomi pagal sukeliamą efektą (pvz., slopinantys ląstelių judėjimą, sukeliantys ląstelių dauginimąsi, atmetantys transplantantą). Šie faktoriai organizme sukelia įvairius pokyčius (pvz., audiniuose susidaro mazgelių). Daugelis lėtųjų alerginių reakcijų vyksta sergantiems tuberkulioze, reumatu, brucelioze, vaskulitu.
Alergenai dažniausiai yra bakterijos grybeliai, virusai, kai kurios cheminės medžiagos (nikelio, chromo druskos). Alerginei reakcijai ir jos sukeliamiems pokyčiams silpninti vartojami vaistai, blokuojantys receptorius, per kuriuos veikia mediatoriai (pvz., histamino receptorius blokuoja antihistamininiai vaistai).